Apie tik deklaruojamus, o ne realius Ūkio ministerijos veiksmus skatinant šalies verslo konkurencingumą prabilo ir Valstybės kontrolė. Ministerija ginasi, esą vertinimas neišsamus.

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė pristatydama valstybinio audito ataskaitą pareiškė, kad praėjusias metais Ūkio ministerijos vykdytos ekonomikos skatinimo plano priemonės, skirtos smulkiajam ir vidutiniam verslui, iš esmės buvo svarbios ir reikalingos, tačiau nepakankamai veiksmingos. Verslo skatinimo priemonių įgyvendinimas trunka ilgai, verslą pasiekia menkos kredito sumos.

Ekonomikos skatinimo plane verslo galimybėms išplėsti numatyta 2,1 mlrd. litų, pernai buvo paskirstyta 1,2 mlrd. litų., tačiau rinką faktiškai pasiekė tik 155 mln. litų. Šios priemonės patenkino tik labai nedidelę kreditų poreikio dalį ir negalėjo atstoti bankų skolinimo sumažėjimo, kuris 2009 m. sudarė beveik 5 mlrd. litų.

Išanalizavę ekonominio skatinimo plano įtaką darbo vietų išsaugojimui auditoriai konstatavo, kad ji buvo minimali, nes plane numatyti tikslai nebuvo pasiekti – priemonės nesustabdė didėjančio įmonių bankrotų skaičiaus, spartaus nedarbo augimo Lietuvoje. Anot auditorių, daugelis ekonomikos skatinimo plano priemonių buvo deklaratyvios, nebuvo nustatyti jų efektyvumo vertinimo kriterijai.

Ūkio ministerijos teigimu, Valstybės kontrolė vertino tik dalį smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai skirtų priemonių, o sunkmečiu tokio verslo plėtros nereiktų tikėtis.

"Viliuosi, kad esamos ir būsimos priemonės, patobulinus jas pagal Valstybės kontrolės rekomendacijas, toliau teiks stimulą augti smulkiajam ir vidutiniam verslui", – pranešime teigė ūkio ministras Dainius Kreivys.

Valstybės kontrolė rekomendavo Ūkio ministerijai numatyti konkrečias verslumo ir ekonominio skatinimo priemones ir nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų vertinama, kaip vykdomos numatytos priemonės.