Nors šalies ūkio augimas trečią šių metų ketvirtį pranoko lūkesčius, ekonomistai ateities prognozes vertina dvejopai. Jie nevengia įspėti, kad dalis ekonomikos augimo veiksnių – trumpalaikiai.

Augo sparčiau, nei tikėtasi

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per devynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 3,5 proc. – jo sukurta 83,5 mlrd. litų vertės. Vien trečią šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šalies ūkis augo 4,4 proc. ir to meto kainomis siekė 29,73 mlrd. litų.

"Šiais metais pridėtinė vertė augo daugumoje ekonominės veiklos rūšių įmonių. Teigiamą BVP pokytį, palyginti su pernai, lėmė gerėjantys žemės ūkio, apdirbamosios gamybos ir vidaus prekybos rodikliai", – vakar pranešė Statistikos departamentas.

Banko "Danske bank" vyresniosios analitikės Baltijos šalims Violetos Klyvienės teigimu, spartų BVP augimą trečią ketvirtį daugiausia nulėmė geri žemės ūkio rezultatai. Nors dėl gero derliaus ir žemės ūkio rezultatų buvo tikimasi ekonomikos pagyvėjimo, tokio spartaus augimo ji sakė nesitikėjusi.

Šalies ūkis nusistovės

"Pastaraisiais mėnesiais pagrindinių šalies ūkio sektorių rodikliai buvo neblogi, o apdirbamosios pramonės – net geresni, nei buvo galima tikėtis tokiomis sudėtingomis tarptautinėmis sąlygomis", – sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Vis dėlto jis prognozavo, kad trečią ketvirtį šoktelėjusi ekonomika netrukus stos į ramesnę vagą.

G.Nausėdos manymu, toliau stiprinti savo pozicijas užsienio rinkose eksportuojančioms įmonėms bus gana sunku, nors jos pastaruoju metu priprato prie darbščiojo Lietuvos ekonomikos "arkliuko" vaidmens.

"Žiemos sezono pradžią "papuošiančios" rekordiškai didelės šildymo sąskaitos vers namų ūkius naudoti santaupas ir riboti nebūtiniausių prekių vartojimą. Dar vienas nežinomasis – pasaulinės ekonomikos ir pagrindinių Lietuvos užsienio prekybos partnerių ekonomikos plėtra", – dėstė analitikas.

Rinkų skaidymas pasiteisino

"Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis buvo nusiteikęs optimistiškai ir teigė, kad pirmą šių metų pusmetį vyravusi ekonomikos augimo lėtėjimo tendencija baigėsi.

"Didelė euro zonos valstybių dalis vis dar išgyvena recesiją. Ir nors Lietuvos eksportas į Vokietiją ir Prancūziją šiemet buvo šiek tiek mažesnis nei pernai, eksportas į kitas sparčiai augančias šalis kaimynes visiškai kompensavo praradimus Vakaruose", – sakė N.Mačiulis.

Anot jo, šalies eksportuotojų konkurencingumas išlieka, o labiausiai BVP augimą pirmoje šių metų pusėje slopino neigiami lūkesčiai ir beveik visiškai sustojęs investicijų augimas: "Tikėtina, kad trečią ketvirtį įmonės jau investavo šiek tiek daugiau, taip pat nebemažino atsargų lygio."

Tačiau N.Mačiulis pabrėžė, kad augimas šių metų pabaigoje ir 2013 m. priklausys ne tik nuo euro zonos padėties, bet ir naujos Vyriausybės ekonomikos politikos. "Nuosaikus minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas gali padidinti vidaus paklausą, tačiau nepasvertas staigus jo didėjimas gali pakirsti kai kurių įmonių konkurencingumą ir slopinti naujų darbo vietų kūrimą bei investicijas."

Džiūgauti neverta

Naujausi duomenys apie šalies ekonomikos augimą, DNB banko analitiko Roko Bancevičiaus manymu, turėtų šiek tiek kiek pristabdyti kalbas apie antrą krizės bangą. Tačiau ekonomistas pabrėžė, kad juos reikėtų vertinti kaip ekonomikos sugrįžimą į jai būdingą augimo greitį, o ne reikšmingą augimo paspartėjimą.

"Ūkis praėjusį ketvirtį paaugo 4,4 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ir tai yra greičiau nei antrą ketvirtį, kai plėtra siekė 2,2 proc. Tiesa, pavasarį 35 dienas dėl planinio remonto nedirbo naftos perdirbimo įmonė "Orlen Lietuva", o tai turėjo neigiamos įtakos antro ketvirčio rezultatui", – sakė jis.

V.Klyvienės teigimu, ketvirtą šių metų ketvirtį galima tikėtis ekonomikos augimo sulėtėjimo, nes dėl neramumų euro zonoje bus pastebimas pramonės sulėtėjimas.

Banko "Finasta" vyriausioji ekonomistė Rūta Medaiskytė taip pat sakė mananti, kad paskutiniai šių metų mėnesiai bus kuklesni, nes blės žemės ūkio ir apdirbamosios gamybos poveikis. Anot jos, naujausias BVP pokytis turėtų būti vertinamas gerai, tačiau dalis jį lėmusių veiksnių buvo trumpalaikiai.