Valstybės auditoriai sukritikavo netobulą turto deklaravimo sistemą ir suabejojo, ar ji užkerta kelią neteisėtai praturtėti.

Atsakydama į šią kritiką Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pareiškė: "Turto deklaracijose gali būti nurodoma skirtinga turto vertė – pildant deklaracijas galima nurodyti vertę įsigyjant arba rinkos vertę. Tai padaryta tam, kad žmogui kiekvienais metais nereikėtų iš naujo pervertinti turto ir nebūtų užkrauta papildoma administracinė našta. Taip pat pabrėžtina, kad deklaracijose pateikiami duomenys yra tik keli iš daugelio kriterijų, pagal kuriuos VMI pasirenka rizikingiausius mokesčių mokėtojus tikrinti."

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė teigė, kad nors turto deklaracijos teikiamos 15 metų, deklaravimo tikslai neapibrėžti. "Esamas deklaravimas neužkerta kelio neteisėtai praturtėti, taip pat interesų konfliktui. Deklaracijos neatspindi ir deklaruojančių asmenų turto bei pajamų pokyčių", – pareiškė ji.

Valstybės kontrolės ataskaitoje teigiama, kad deklaravimo kontrolę apsunkina tai, jog nežinomas tikslus turtą privalančių deklaruoti asmenų skaičius. "VMI neturi galimybės patikrinti visų turto deklaracijų duomenų pagrįstumo. Esant tokiai situacijai, deklaracijose nurodomi duomenys negali būti naudojami kaip asmens turimo turto ir gautų pajamų įrodymas, priimant sprendimus dėl valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti, dėl piniginės socialinės paramos ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Vadovaujantis nepatikrintais deklaracijų duomenimis, valstybės parama gali būti suteikta asmenims, kurie neturi į ją teisės. Tokie nepatikrinti duomenys teikiami ir kitoms institucijoms", – rašoma Valstybės kontrolės ataskaitoje.

Taip pat suabejota, ar deklaracijų teikėjų asmeniniai duomenys yra gerai apsaugoti.