Per mėnesį nedarbas Lietuvoje išaugo 0,8 proc. ir gegužės 1 d. siekė 15,1 proc., pranešė Lietuvos darbo birža (LDB).

LDB duomenų bazėje gegužės 1-ąją buvo įregistruota beveik 325 tūkst. bedarbių, arba 15,1 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų. 136,6 tūkst. registruotų bedarbių sudarė moterys, 188,4 tūkst. – vyrai.

Pasak LDB direktoriaus Mindaugo Petro Balašaičio, nedarbo augimą iš dalies lėmė padidėjęs gyventojų suinteresuotumas pasinaudoti valstybės teikiamomis garantijomis.

"Atrodo, kad šiemet nemažai žmonių į darbo biržas atėjo norėdami užsitikrinti sau nemokamas sveikatos ar kitas socialines paslaugas, o ne ketindami greičiau įsidarbinti", – aiškino M.P.Balašaitis.

Balandį į teritorines darbo biržas kreipėsi 45,4 tūkst. gyventojų – 52,4 proc. daugiau negu kovą.

"Analizuodami atskirų savaičių darbo rinkos rezultatus pastebėjome ir teigiamų tendencijų – praėjusio mėnesio antroje pusėje bedarbių registracija ėmė mažėti, o laisvų darbo vietų registravome vis daugiau jau nuo balandžio pradžios", – teigė M.P.Balašaitis.

LDB tarpininkaujant balandį įdarbinta 18,6 tūkst. žmonių, iš jų 12,3 tūkst. – pagal neterminuotas sutartis, arba atitinkamai 49,9 proc. ir 32,4 proc. daugiau nei kovą.

Balandį 5,5 tūkst. bedarbių buvo nusiųsta į aktyvias darbo rinkos politikos priemones – tai 26,5 proc. daugiau negu kovą. Į viešuosius darbus balandį nusiųsta 3,4 tūkst. asmenų, veiklą įsigiję verslo liudijimus pradėjo 2,6 tūkst. žmonių.

Darbdaviai balandį užregistravo daugiau laisvų darbo vietų nei kovą – iš viso 12,3 tūkst. darbo pasiūlymų, iš jų 5,9 tūkst. – dėl neterminuoto darbo.

Balandį paklausūs buvo pardavėjai, miškininkystės ir medienos ruošos darbuotojai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių bei lengvųjų automobilių ir taksi vairuotojai, dažytojai, pardavimo vadybininkai, žemės ūkio bei miškų ūkio mašinų ir įrenginių valdytojai, virėjai.

Didžiausias registruotas nedarbas balandį buvo Vilniaus rajono (20,6 proc.), Šalčininkų (20,3 proc.), Ignalinos rajono (20,2 proc.), Mažeikų (20,1 proc.), o mažiausias – Neringos (5,5 proc.), Birštono (11,5 proc.), Kazlų Rūdos (11,7 proc.), Elektrėnų (12 proc.) ir Pakruojo rajono (12,1) savivaldybėse. Iš didžiųjų miestų daugiausia bedarbių yra Panevėžyje (16,9 proc.), mažiausiai – Šiauliuose (12,6 proc.).