Lietuvos bankas (LB) nuo sausio ketina skelbti daugiau bei detalesnės informacijos apie komercinių bankų mokėjimo paslaugų įkainius ir parodyti jų kitimo istoriją.

"Nuo sausio 1-osios ketiname pradėti rodyti kiekvieno atskiro banko įkainius istoriškai, kad labai aiškiai būtų matyti, kaip jie kito. Tai turėtų bankus paveikti konkurencijos kovoje", – Seimo Biudžeto ir finansų komitete kalbėjo LB vadovas Vitas Vasiliauskas.

Parlamentarams jis pateikė išvadas po atlikto pirmojo šalies komercinių bankų mokėjimo paslaugų įkainių tyrimo. "Mūsų svetainėje jau galima rasti taikomus įkainius mokėjimo paslaugoms, vartotojas jau gali palyginti. Bet mes galvojame eiti giliau – galėtume individualizuoti pagal kiekvieną mokėjimo paslaugas teikiančią įmonę ir istoriškai parodyti, kaip kito įkainiai", – sakė LB vadovas.

V.Vasiliausko teigimu, bankų paslaugų įkainius augina tai, kad šalies gyventojai neišnaudoja tiesioginio debeto, mokėjimo kortelių galimybių.

"Pagal debeto kortelių skaičių Lietuva iš ES vidurkio neišsiskiria – pagal jų skaičių, bet ne pagal operacijų skaičių", – sakė V.Vasiliauskas. Pasak jo, sumažinti įkainius būtų galima, jeigu gyventojai mažiau atsiskaitytų grynaisiais pinigais: "Reikia mažinti grynųjų pinigų tvarkymo operacijų skaičių."

Pasak jo, tiesioginiu debetu mokama tik 3 proc. atvejų.

V.Vasiliauskas teigė, kad kortelėmis mažai atsiskaitoma ir todėl, jog ne visur jos priimamos – prekybininkai tvirtina, kad tai neapsimoka. "Kai vienodai kainuos atsiskaityti grynaisiais pinigais ir kortelėmis, tada gyventojai galės daugiau mokėti kortelėmis", – sakė jis.

Centrinio banko vadovas pabrėžė, kad kol kas mažoms įmonėms priimti atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis yra nuostolingiau nei tvarkyti grynuosius pinigus.

Bet LB dar neturi tikslių vertinimų, kiek prekybininkams kainuoja administruoti korteles ir grynuosius pinigus.

Tačiau, pasak V.Vasiliausko, "grynaisiais vis tiek yra pigiau".