Nuo ketvirtadienio nutrūkus tarptautiniams oro skrydžiams, šalies verslas priverstas skaičiuoti šimtatūkstantinius nuostolius. Oro erdvės paralyžius leido uždirbti tik nedaugeliui.

Klientai išlaidų nepatirs

Ugnikalnio Islandijoje išsiveržimas ir virš Senojo žemyno pakibęs pelenų debesis tapo ypač prasta naujiena vasaros kelionių sezoną pradėjusiems kelionių organizatoriams.

"Kol kas neįmanoma įvertinti, kiek nuostolių patirsime, nes padėtis keičiasi kone kas penkias minutes. Akivaizdu, kad nuostolius teks skaičiuoti šimtais tūkstančių litų. Galutinę sumą lems tas faktas, kiek ilgai truks tokia padėtis", – vakar dienraščiui tvirtino vieno didžiausių šalies kelionių organizatorių "Novaturo" rinkodaros vadovas Tomas Mikalonis.

Pirmadienio vidurdienį iš Vilniaus į Tenerifę pakilo lėktuvas parskraidinti ten įstrigusių "Novaturo" klientų.

"Jeigu bus gautas leidimas pakilti iš Tenerifės, įmonės nuostoliai kaupsis lėčiau. Viliamės, kad vakarop į Egiptą išskris du lėktuvai – tai irgi sumažintų patiriamą minusą", – aiškino bendrovės atstovas.

Tiems klientams, kurie taip ir neišvyko iš Lietuvos į suplanuotas keliones, "Novaturas" siūlo rinktis kitą atostogų laiką. Tiesa, pasirinkimas nedidelis, nes laisvų kelionių mažėja kasdien.

"Jeigu klientai nepageidauja keisti atostogų laiko, jiems 100 proc. grąžiname sumokėtus pinigus", – patikino T.Mikalonis.

Papildomų išlaidų nepatirs ir užsienyje įstrigę poilsiautojai – už nakvynę ir maistą sumokės kelionių organizatorius. "Iš savo kišenės turi susimokėti tik tie klientai, kuriems netiko mūsų pasiūlytas viešbutis", – pridūrė "Novaturo" atstovas.

Nežinomybė slegia

Pastarųjų dienų nuostolių kol kas neskaičiavo ir tarptautinis kelionių organizatorius "Tez Tour".

"Pirmiausia rūpinamės savo klientų saugumu ir jų patogumu. Daroma viskas, kad informacija apie atšaukiamus skrydžius arba kintančią situaciją kuo operatyviau pasiektų kelionių agentūras ir klientus. Apie nuostolius bus galima galvoti, kai visi klientai saugiai pasieks namus", – sakė "Tez Tour" vadovas Aleksandras Sukovas.

Visi neišvykę turistai taip pat gali arba keisti kelionės datą, arba susigrąžinti pinigus agentūroje, kurioje pirko kelionę. "Šiuo metu vyksta intensyvus darbas su turistais, todėl negalime patikslinti, kiek yra pageidaujančių pasirinkti vieną arba kitą variantą. Manome, kad dauguma turistų nenorės visai atsisakyti suplanuotų atostogų, todėl pasirinks arba vėlesnę datą, arba pakeis kryptį", – svarstė A.Sukovas.

Norinčių atsiimti pinigus klientų kol kas nesulaukė ir kelionių organizatorius "Kauno grūda".

"Viliuosi, kad ši padėtis greitai pasikeis ir nuostolių nebus daug. Priešingu atvejus mums teks taip pat atsiimti pinigus iš skrydžių bendrovių, viešbučių, – kalbėjo bendrovės generalinis direktorius Artūras Kalkis. – Blogiausia tai, kad mūsų beveik nepasiekia informacija iš kitų oro uostų. Nežinome, ką pasakyti klientams. Štai trečiadienį turėtų vykti kelionė į Izraelį per Prahą, ir kol kas nežinome, ar ji vyks. Čekai vis atideda skrydžius kelioms valandoms, ir taip iki vakaro. Tokia nežinomybė ypač apsunkina mūsų darbą."

Nusigavo iki Varšuvos

Kelionių organizatorius "Star1 holidays" pirmadienio rytą taip pat išleido lėktuvą į Hurgadą, kuris to paties pirmadienio vakarą turėjo parskraidinti Egipte įstrigusius turistus. Kiek lietuvių tiksliai glaudėsi Hurgadoje, kelionių organizatorių atstovo "Neoturas" pardavimo vadybininkė Irena atsakyti negalėjo.

Taip pat nuo antradienio ryto "Star1 Holidays" ketina atnaujinti skrydžius iš Vilniaus į Antaliją (Turkija), o trečiadienį – ir į Tabą (Egiptas).

Kelionių organizatorius "Itaka" saviems klientams dar sekmadienio vakarą pranešė, kad skrydis iš Varšuvos oro uosto į Kanarų salas pirmadienį įvyks. Iš Lietuvos į Varšuvą iškeliavo 37 lietuviai. Tačiau apie 8 val., likus valandai iki skrydžio, turistams buvo pranešta, jog skrydis atidėtas. Kada lėktuvas pakils – nežinia. Gali būti, kad pirmadienio vakarą, gal antradienį, o gal ir dar vėliau.

Kelionės organizatoriaus atstovo "Alfaturas" pardavimo vadybininkė Aistė Svinkūnaitė patikino, kad visais Varšuvoje įstrigusiais tautiečiais tinkamai rūpinamasi: jiems tiekiamas maistas, vanduo, o jei tektų Varšuvoje pasilikti nakčiai, žadama pasiūlyti ir nakvynę.

Įstrigo ne savo noru

Turizmo asociacijos duomenimis, užsienio šalyse dėl atšaukiamų skrydžių yra įstrigę apie 2 tūkst. poilsiautojų. Anot prezidentės Danutės Mažeikaitės, daugiausia turistų yra pasilikę Egipte, Kanarų salose ir Turkijoje.

"Poilsiauti išvykę apie 2 tūkst. žmonių. Šiandien mūsų turima informacija rodo, kad visiems suteiktas maistas, gėrimai ir nakvynė", – sakė D.Mažeikaitė.

Pirmąsias grupes ne savo noru užsienyje užstrigusių turistų vakar į Vilnių turėjo pargabenti bendrovė "flyLAL Charters".

"Antra grupė Lietuvos piliečių, kurie yra išskridę verslo ar asmeniniais tikslais. Jie įstrigę ne tik Europos, bet ir kitose pasaulio šalyse, jiems dėmesį skiria mūsų agentūros. Žmonėms suteikiama informacija, kai kuriems siūloma grįžti į Lietuvą ne oro transportu, o sausumos ir vandens", – sakė Turizmo asociacijos vadovė.

Tačiau, pasak jos, yra labai daug norinčių grįžti, todėl tiek keltai, tiek sausumos transportas užpildytas.

Autobusai pergrūsti

Tolimojo susisiekimo bendrovės "Kautra" visi laisvi autobusai siunčiami parvežti lietuvių iš užsienio, organizuojami papildomi reisai.

"Kautros" rinkodaros vadovas Gintautas Pakusas sakė, kad šiuo metu į reisus išvykę visi bendrovės autobusai. Papildomi reisai suplanuoti iki trečiadienio. Jei paklausa nemažės, papildomi autobusai važiuos ir likusiomis šios savaitės dienomis.

"Kelionių autobusais poreikis yra didžiulis. Jau praėjusią savaitę pilni autobusai vyko Londono ir Romos kryptimis. Dabar visi bilietai išperkami ir į Austrijos ir Vokietijos kryptimi važiuojančius autobusus. Paklausa tokia didelė, kad visos jos galime ir nepatenkinti. Vos paskelbiame apie naują reisą, bilietai išperkami per kelias valandas", – sakė G.Pakusas.

Pasinaudoti tokia padėtimi suskubo ir smulkiojo verslo atstovai, vežantys keleivius mikoautobusiais.

"Didžiuliai keleivių srautai. Kartą per savaitę išvažiuojame iš Kauno į Vokietiją, vežame devynis keleivius, o norinčių dukart daugiau. Deja, per nugarą nepersiversi, todėl kai kuriems tenka atsakyti", – apgailestavo keliones mikroautobusu organizuojantis Mindaugas.

Trumpiau trunkanti kelionė, pristatymas kone iki durų vilioja keleivius pasirinkti būtent nelegaliai dirbančius vežėjus.

"Iki Frankfurto iš Kauno kelionė trunka trumpiau nei važiuojant įprastais autobusais, be to, mūsų ir kaina mažesnė", – keleivius viliojo Mindaugas. Iki Frankfurto jis žadėjo nuvežti už 80 eurų. Pašnekovas patikino, jog svetima nelaime nepasinaudojo ir specialiai bilietų kainų nepakėlė.

"Ši kaina stabili", – pridūrė Mindaugas. Pasak jo, panašūs keleivių srautai būna per didžiąsias metų šventes, ypač per Kalėdas.

Traukiniu – iki Lenkijos

Jau penktą dieną Europoje sutrikus oro linijų skrydžiams, Lietuvoje išpirkta ne tik daugiau autobusų ir keltų, bet ir traukinių bilietų.

Įmonės "Lietuvos geležinkeliai" Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas komercijai Dalijus Žebrauskas BNS sakė, jog šiomis dienomis padaugėjo keliaujančių į Varšuvą.

"Kryptimi į Vakarus pokytis yra. Tačiau mes turime tik susitinkantį traukinį prie sienos (Lietuvos ir Lenkijos – BNS past.) Šeštokuose. Jeigu vidutiniškai veždavome apie 100 keleivių tarp Vilniaus ir Šeštokų, o sekmadienį ir pirmadienį – 250, beveik pilnas traukinys", – teigė D.Žebrauskas.

Kelionė traukiniu iš Vilniaus į Varšuvą trunka apie dešimt valandų.

Traukinių keleivių srautas į Rusiją išliko panašus, nes lėktuvai į Rusiją kilo.

Neišskrido tūkstančiai

Nuo praėjusio ketvirtadienio į sostinę ir iš jos neišskrido apie 25 tūkst. keleivių. Tarptautinio Vilniaus oro uosto (TVOU) vadovas Tomas Vaišvila sakė, kad kasdien tokios prastovos kainuoja apie 100 tūkst. litų: "Mes pasiruošę bet kurią minutę vėl grįžti prie atnaujinto darbų grafiko. Tačiau patys nieko negalime nuspręsti – laukiame sinoptikų, Civilinės aviacijos administracijos leidimo."

T.Vaišvila vylėsi, kad ši krizė nepaskatins oro skrydžių bendrovių, patyrusių nuostolių, trauktis iš TVOU: "Verslas ir gerais, ir blogais laikais skaičiuoja pinigus. Tikiuosi, kad ši krizė paskatins oro bendroves imtis aktyvesnių rinkodaros veiksmų, kad kuo greičiau atidirbtų patirtus nuostolius."

Vakar po truputį TVOU darbas buvo atnaujintas. Lietuvos oro erdvė buvo visiškai atvira, skraidyti joje netaikyti apribojimai, nors sinoptikai teigė, kad šalies oro erdvė užklota Islandijos ugnikalnio dulkėmis.

Kroviniai stovi

Naujienų iš pasaulio oro uostų ypač laukia tarptautinės krovinių gabenimo bendrovės. Jos kol kas neskuba perplanuoti savo darbų, nes viliasi, kad oro erdvė netrukus bus laisva. Įmonės "Ad rem" Oro ir jūrų skyriaus direktorius Mantas Marcinkevičius tvirtino, kad nemažai krovinių įstrigo įvairiuose pasaulio oro uostuose – daug jų laukia Azijoje: Kinijoje, Honkonge.

"Nuostolių dar neskaičiuojame, bet jų bus. Negalime įvykdyti įsipareigojimų klientams, kroviniai stovi oro uostuose, o žmonės dirba ir yra bet kada pasiruošę juos pakrauti", – sakė įmonės atstovas. – Tačiau dėl tokios padėties daugiau kenčia mūsų klientai, kurie negali imtis darbų, nes negauna žaliavos, medžiagų, detalių. Jeigu bendrovės neturi atsargų, gali sustoti ir gamyba."

Kol kas klientai kantriai laukia savo krovinių ir neketina jų plukdytis jūra. "Dar tik kelios dienos. O ir jūra atsigabenti nėra paprasta: yra terminai, reikia keisti pakuotes. Tikimės, kad padėtis pasikeis. Gal net šiandien."

Keltai pilni

Europoje sutrikus oro linijų skrydžiams, žmonės ieško būdų, kaip kitomis transporto priemonėmis pasiekti kelionės tikslą.

Danijos kapitalo Klaipėdos įmonės "DFDS Lisco" atstovai teigė irgi pajutę keliaujančių keltais pagausėjimą.

"Savaitgalio reisai buvo pilni, kalbant apie Skandinavijos liniją, o į Vokietijos dar buvo galima gauti vietų", – Lietuvos radijui sakė "DFDS Lisco" atstovas Vaidas Klumbys.

Jo teigimu, balandžio mėnuo tradiciškai yra aktyvesnis, nes yra velykinis mėnuo, žmonės vyksta aplankyti artimųjų: "Bet šiuo atveju mes pajutome antplūdį, nors vietų šiai savaitei yra."

Anot jo, bendrovės keltai plaukia iš Klaipėdos į Švediją ir Vokietiją.

Žada paramą

Skrydžių bendrovėms dėl Islandijos ugnikalnio dulkių sutrikdyto eismo patiriant nuostolių, Europos Komisija svarsto galimybę sušvelninti valstybės paramos skrydžių bendrovėms taisykles. Tai pirmadienį pareiškė ES konkurencijos komisaras.

Tarptautinės oro transporto agentūros skaičiavimais, atšauktų skrydžių nuostoliai siekia 250 mln. JAV dolerių per dieną.

Pasak Joaquino Almunios, Europos Komisija gali imtis priemonių, panašių į tas, kurių buvo imtasi po 2001 m. rugsėjo 11 d. atakų.

"Peržvelgiu, ką mes darėme po Rugsėjo 11-osios. Galime naudoti panašias priemones. Iš tiesų tai yra neįprastos aplinkybės", – sakė jis.

"Jei ES narė nuspręs suteikti valstybės pagalbą ir jei pagalbos gavimo sąlygos nebus diskriminacinės, esame pasirengę ją apsvarstyti taikydami tuos pačius reikalavimus kaip ir po Rugsėjo 11-osios", – pridūrė komisaras.

J.Almunia vėliau pirmadienį šį klausimą svarstys su ES transporto komisaru Siimu Kallasu ir ekonomikos komisaru Olliu Rehnu.