Įstatymai dėl pensijų reformos Seimą pasieks rudenį, kaip sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. O tyrimai rodo, kad kaupti pensijas privačiuose fonduose planuoja atsisakyti dešimtadalis lietuvių.

Įstatymai Seime – po pusmečio

"Rudens sesijos pirmieji projektai bus pateikti", – apie Andriaus Kubiliaus Vyriausybės pradėtos pensijų reformos koregavimo planus kalbėjo ministrė, ketvirtadienį susitikusi su Seimo konservatorių frakcija.

Laikinai dėl finansų krizės sumažintas pensijas, pasak jos, bus stengiamasi kompensuoti "per greitesnį laikotarpį".

A.Pabedinskienė taip pat kalbėjo apie pašalpų mokėjimo perdavimą savivaldybėms ir tvirtino, kad tai įvyks kitąmet.

"Patirtis ir rezultatai rodo, kad tai (pašalpų mokėjimo perdavimas savivaldybėms – BNS inf.) labai veiksminga. Tikėtina ir pageidautina, kad savivaldybėms būtų perduota kuo daugiau tų funkcijų, nes savivaldybės arčiau žmogaus", – sakė A.Pabedinskienė.

Ministrės teigimu, Darbo biržos funkcijos nėra lanksčios.

"Pačių darbuotojų požiūris yra statiškas. Kalbama tik apie tai, kaip užregistruoti bedarbius, nors pagrindinis Darbo biržos tikslas turėtų būti integruoti žmogų į darbinę veiklą – visais įmanomais būdais, kanalais ir formomis bendradarbiauti su verslu, gaunant informaciją ir padedant žmonėms integruotis į darbinę veiklą", – sakė A.Pabedinskienė.

Paskatinimas – 1 proc.

Seimas pernai leido nuo 2013-ųjų balandžio pradėti pensijų reformą. Ji leidžia žmonėms mokėti papildomas įmokas į pensijų fondus arba sustabdyti "Sodros" įmokų pervedimą į fondus.

Numatoma, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. į pensijų fondus asmuo galės mokėti papildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką, o iš valstybės biudžeto galės gauti papildomą skatinamąją įmoką, kuri galėtų siekti 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje.

Nuo 2016 m. papildomos asmens lėšomis mokamos įmokos dydis būtų 2 proc. dalyvio draudžiamųjų pajamų, iš valstybės biudžeto mokamos įmokos dydis – 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

"Sodros" pervedimai į antros pakopos pensijų fondus, kurie nuo 2012-ųjų buvo sumažinti iki 1,5 proc., o 2013 m. padidėjo iki 2,5 proc., nuo 2014-ųjų pradžios sumažės iki 2 proc., bet nuo 2020 m. padidės iki 3,5 proc.

Neapsisprendė trečdalis

Kaip rodo rinkos tyrimų bendrovės "Spinter tyrimai" apklausos duomenys, beveik 60 proc. dirbančių žmonių, turinčių sutartį su antros pakopos pensijų fondais, ir toliau ketina dalyvauti fondų veikloje, o 32 proc. iki šiol nėra apsisprendę, kurį kaupimo būdą rinksis.

23 proc. antros pakopos pensijų fondų dalyvių planuoja pasinaudoti galimybe nuo kitų metų senatvės pensijai skirti papildomą procentą iš savo algos ir gauti dotaciją iš valstybės – tokį patį procentą nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. 36 proc. respondentų žada kaupti taip pat, kaip ir iki sistemos atnaujinimo, kai į jų sąskaitas pensijų fonduose valstybė perveda tik valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį.

Konkretų atsakymą, kaip planuos savo ateitį, dažniau pateikė 26–55 metų asmenys ir šiuo metu dirbantys apklaustieji. Minimaliai kaupti, kai į asmeninę fondo sąskaitą pervedama tik valstybinio socialinio draudimo įmokos dalis, labiau linkę vyrai ir didmiesčių gyventojai.

9 proc. šiuo metu sutartis su antros pakopos pensijų fondais turinčių gyventojų planuoja rinktis pensiją ateityje gauti tik iš "Sodros".