Mažos kainos į Lenkiją vilioja ne tik tautiečius, bet ir prekybininkus. Jau netrukus į lentynas turėtų plūstelėti lenkiškų prekių cunamis, galintis išstumti dalies Lietuvos gamintojų produkciją.
"Maxima" laiko negaišta
Didžiuosius mūsų šalies prekybininkus keisti verslo taktiką privertė pirkėjai, masiškai plūstantys apsipirkti į kaimynę Lenkiją.
Kaip dienraščiui teigė bendrovės "Maxima LT" atstovė spaudai Renata Saulytė, su lenkų verslininkais deramasi jau kurį laiką, beveik nuo tada, kai pirkėjai iš Lietuvos pradėjo važiuoti apsipirkti į Lenkiją. Regis, nuoskauda, kurią prekybininkai patyrė prieš keletą metų, kai "Maxima" buvo išstumta iš Lenkijos rinkos, jau seniai pamiršta.
"Derybos prasidėjo, kai pamatėme pirmus signalus, kad pasikeitus mokesčių sistemai žmonės pradėjo vykti į Lenkiją. Kilo mintis papildyti asortimentą įvairiomis prekėmis iš Lenkijos. Nesame susitelkę į kokią nors vieną prekių grupę: galvojame ir apie būtiniausius maisto produktus, ir apie ilgai negendančius, ir apie ne maisto prekes – domimės viskuo. Bet maisto produktai, aišku, patys aktualiausi", – pasakojo R.Saulytė.
Bando įtikti visiems
Pašnekovė tikino, kad dabar su lenkiškomis kainomis "Maxima" gali konkuruoti tik rengdama specialias akcijas. "Buvo akcija miltams ir t. t., kai prekės parduodamos pigiau nei Lenkijoje. Pateikiame pirkėjams išties gerų pasiūlymų, kad jiems nereikėtų vykti į Lenkiją. Tik per akcijas tampame konkurencingi: sumažinti visų kainų tiek, kad jos būtų tokios pat kaip Lenkijoje, neįmanoma – pirmiausia dėl zloto kurso, antra – dėl mokesčių sistemos", – aiškino "Maximos" atstovė.
Anot jos, prekybininkai tęs būtiniausių produktų akcijas. Žadama, kad kainos bus ne didesnės ar net mažesnės nei Lenkijoje.
Tiesa, derėdamasi su lenkais, "Maxima" vis skelbiasi padedanti Lietuvos gamintojams. Pavyzdžiui, praėjusį savaitgalį šio tinklo parduotuvėse rengtos lietuviško maisto degustacijos.
"Manome, kad dabar – tinkamiausias metas prisiminti savo šaknis, iš naujo atrasti lietuviškas tradicijas ir grįžti prie Lietuvoje gaminamų produktų, todėl lietuviškos produkcijos tiekėjams suteikėme galimybę mūsų parduotuvėse pristatyti savo gaminius, o pirkėjams – jų paragauti", – praėjusią savaitę išplatintame pranešime cituojamas bendrovės "Maxima LT" generalinis direktorius Gintaras Jasinskas.
"Rimi" jau paruošė popierius
Kol kas konkrečių susitarimų tarp didžiausio šalies prekybos tinklo ir Lenkijos verslininkų nėra, bet derybos artėja link finišo. Tačiau atrodo, kad pirmos vietos lenktynėse dėl Lenkijos tiekėjų "Maxima" nespės užimti – "Rimi" rodo didžiules ambicijas nušluostyti konkurentams nosį.
Kaip dienraščiui patvirtino "Rimi" atstovė spaudai Rasa Juodkienė, derybos su lenkais jau visai baigiamos. Bendradarbiavimo sutartys paruoštos, šiuo metu abi šals baigia jas analizuoti. "Rimi" tikisi sutartis su lenkais pasirašyti jau artimiausiu metu, tačiau datos dar neįvardija.
Anot R.Juodkienės, lenkai "Rimi" tieks tiek maisto, tiek pramonių prekių. Gali būti, kad pramoninės prekės ir buitinė technika užims netgi didesnę dalį.
"Iki" neskuba
"Iki" ir "Cento" parduotuves valdanti bendrovė "Palink" neskuba pulti į lenkų glėbį. Tiesa, ji taip pat neatmeta galimybės lietuviškas prekes lentynose pakeisti lenkiškomis.
"Nėra taip, kad ieškotume pigesnių prekių būtent iš Lenkijos. Bet jeigu lietuviškų prekių pardavimas, liaudiškai tariant, miršta, ir pagal kainą nelogiškai skiriasi nuo užsienio – tai (lietuviškų prekių pakeitimas importinėmis – red. past.) yra visiškai įmanomas", – dienraščiui sakė "Palink" komunikacijos direktorius Tomas Vaišvila.
Pasak jo, Lenkija – ne vienintelė alternatyva, ir konkurencingų prekių galima rasti daugelyje kitų Europos šalių. "Strategijos bėgti į Lenkiją neturime. Paprastai kitose šalyse ieškome arba pigesnių prekių, arba tokių, kokių Lietuvoje nėra", – pridūrė T.Vaišvila.
Jis teigė abejojantis, ar konkurentų veiksmai pristabdys pirkimo Lenkijoje maniją. "Žmonės, kurie važiuoja į Lenkiją, ir toliau ten važiuos. Pagrindinis veiksnys dabar yra ne patriotizmas, o kaina", – atsiduso pašnekovas.
Siūlo mažinti PVM
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sekretorius, buvęs Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Mindaugas Kuklierius dienraščiui teigė, kad didesnis lenkiškų prekių plūstelėjimas į Lietuvos rinką sukeltų grandininę reakciją, ypač – maisto pramonėje.
"Ūkininkas neužaugina produkto, perdirbėjas nepagamina produkcijos, valstybė netenka mokesčių, netenkame darbo vietų, – blogybes vardijo M.Kuklierius. – Kita vertus, žinome, kad negalime to uždrausti."
Tiesa, Lietuvos pirkėjai pasižymi nemenku patriotizmu ir mieliau renkasi lietuviškus gaminius. Tačiau ŽŪM sekretorius baiminasi, kad padaugės pirkėjų apgaudinėjimo atvejų, kai iš Lenkijos atvežami maisto produktai gali būti "perkrikštijami" lietuviškais.
Anot jo, Lietuva turi tik vieną svertą, kuriuo pasinaudodama galėtų sumažinti lenkiškų prekių pranašumą prieš lietuviškas. Tiesa, šis svertas ne itin patinka Vyriausybei, o ypač – finansų ministrui Algirdui Šemetai. Mat ŽŪM sekretorius įsitikinęs, kad vienintelis būdas atgaivinti lietuviškų maisto prekių pirkimą – mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM).
M.Kuklieriaus teigimu, ŽŪM jau artimiausiu metu Vyriausybei siūlys mažinti PVM maisto produktams. "Lenkijoje PVM tarifas yra 3–7 proc. Manau, kad ir pas mus jis turėtų būti panašaus dydžio. Arba galime prašyti, kad lenkai pakeltų PVM", – juokavo pašnekovas.
Naujausi komentarai