Lietuvos centrinis bankas neįvertino pasaulinės krizės grėsmės, jos įtakos šalies bankų sistemai ir per silpnai kontroliavo komercinius bankus.

Tokius priekaištus pažėrė finansų analitikas Stasys Jakeliūnas, kurio nuomone, prieškriziniu laikotarpiu nebuvo užtikrintas bankų sistemos stabilumas. Tačiau jis pripažįsta Lietuvos banko nuopelnus už tai, kad per krizę nė vienas šalies bankas ne tik nežlugo, bet ir nesikreipė finansinės paramos.

Požymiu, kad Lietuvos bankas neužtikrino stabilaus bankų sektoriaus, S.Jakeliūnas vadina bankų skolinimo politiką. Centrinis bankas esą turėjo nustatyti duodamos paskolos ir už ją perkamo turto santykį, o ne leisti bankams jį nusistatyti 100 proc.

Anot jo, Lietuvos bankas taip pat praleido progą įsikišti nustatant, koks pajamų likutis turi tekti kiekvienam šeimos, paėmusios būsto paskolą, nariui. Be to, analitiko teigimu, Lietuvos bankas turėjo nustatyti aukštesnius skolinimosi užsienio valiuta reikalavimus.

"Gal net reikėjo riboti skolinimąsi ne litais. Kai kuriose valstybėse tai buvo padaryta, pavyzdžiui, Lenkijoje. Net Danijoje neleidžiama skolinti užsienio valiuta", – penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje aptariant Lietuvos banko veiklą aiškino S.Jakeliūnas.

Jo teigimu, Lietuvos bankas suklydo, nes nebuvo nustatyti griežtesni sutarčių dėl būsto paskolų standartai, be to, anot jo, centrinis bankas galėjo riboti būsto paskolų kintamomis palūkanomis dalijimą.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas Vyriausybei siūlo sekti kai kurių Europos valstybių pavyzdžiu ir deleguoti savo atstovą dalyvauti Lietuvos banko valdybos posėdžiuose.

"Vyriausybės atstovo dalyvavimas banko posėdžiuose būtų naudingas ir reikalingas abipusiam ryšiui, nes tiek bankas, tiek Vyriausybė ir ekonomika yra dvi atskiros rankos, be kurių negalima vykdyti ekonomikos politikos", – po komiteto posėdžio, kuriame buvo aptariama Lietuvos banko veikla, žurnalistams pareiškė K.Glaveckas.

Komiteto vadovas sakė kad tokiu atstovu galėtų tapti premjero patarėjas ar Vyriausybės Finansų skyriaus vadovas.

"Burbulų era nesibaigė. Tie, kurie buvo, nuleido orą, bet pučiasi nauji – doleris spausdinamas toliau, gelbėjimo priemonės, kurias teikia ES, taip pat – pinigų dauginimas. Pavojų kilti antriems ar tretiems burbulams yra. Tuo aspektu Lietuvos bankas turi prižiūrėti ir skandinaviškus bankus, kad jie nepasiduotų naujai, kitokios formos burbulų rizikai", – sakė Seimo narys.

Pasak jo, Lietuvos banko pirmininko Reinoldijaus Šarkino dalyvavimas Vyriausybės posėdžiuose "ne toks pakankamai aktyvus, kaip norėtųsi", nes Vyriausybė Lietuvos banko nenorėjo girdėti, o "tų kamštukų Lietuvos bankas iš Vyriausybės ausų neištraukė".