Po karštų diskusijų Seimas ratifikavo ES fiskalinės drausmės paktą. Ekonomistai ryškios sutarties įtakos šalies finansų politikai nemato.

Sutartį palaikė dauguma

Seimui sprendžiant, ar ratifikuoti ES fiskalinės drausmės paktą, užvirė aistros. Tačiau didžiąja balsų dauguma įstatymas galiausiai buvo ratifikuotas.

Sutartimi, kuri parengta reaguojant į skolų krizę euro zonoje, įtvirtinamas reikalavimas biudžetinės drausmės nuostatas numatyti nacionalinėse teisės sistemose, pirmenybę teikiant konstitucinėms nuostatoms. Prezidentė Dalia Grybauskaitė ratifikuoti Vokietijos pasiūlytą biudžetinės drausmės sutartį Seimui pateikė birželio pradžioje.

Diskusijose sutartį ratifikuoti raginę parlamentarai tvirtino, kad ji sustiprins Europą. Bet dokumentą kritikavę teigė, jog taip Lietuva praras suverenitetą.

Premjeras Andrius Kubilius pabrėžė, kad ratifikuodama sutartį Lietuva turėtų galvoti apie naudą ne tik sau, tačiau ir visai ES: "Mes iš tiesų mokame taupyti – tai parodėme per pastaruosius metus. Bet visiškai akivaizdu, kad ši sutartis reikalinga visai ES, o ne mums atskirai. ES eina tinkamu savo finansų politikos konsolidavimo keliu."

Baiminasi dėl suvereniteto

Parlamentaras Julius Veselka prisipažino sutarčiai turįs pritarti nenoromis. Tačiau jis pabrėžė, kad Vokietijai neįsitraukus daryti tvarkos visoje ES, joje vyraus chaosas.

Konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė sakė, kad nepalaikyti sutarties ratifikavimo būtų keista dėl daugelio priežasčių. "Ar mes nenorime, kad daugiau europinių pinigų liktų žemdirbiams, Sanglaudos fondui ir kitoms reikmėms? Mes šiandien šito norime, tad kodėl turėtume nepritarti priemonei, kuri leis sudrausminti kitus ir taip sutaupys pinigų mūsų būtiniesiems reikalams?" – klausė politikė.

Konservatorių frakcijos atstovas Kazimieras Uoka tvirtino, jog ratifikuodama sutartį Lietuva praranda savo suverenitetą, o tam priešintis, kaip numato Konstitucija, gali kiekvienas pilietis.

Sustabdys pažadų lietų

Ekonomistai tvirtino, kad ratifikuotas fiskalinės drausmės paktas Lietuvai atneš teigiamų pokyčių. "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė, jog Europos fiskalinio stabilumo paktas užtikrins, kad politikų sprendimai atsispirs į galimybes, o ne norus. Todėl Seimo ratifikuotą paktą, jo teigimu, reikia vertinti teigiamai, nepaisant kai kurių kairiųjų pažiūrų politikų ir ekonomistų pastabų, kad reikėtų mažiau taupyti ir skatinti ekonomiką.

"Istorija parodė, kad politikų prigimtis yra pažadėti daugiau, nei jie gali duoti. Paskui tie pažadai vykdomi per skolinimąsi. Viskas gerai, kol ekonomika auga. Bet pasiekus tam tikrą skolos lygį jis ne tik pradeda slopinti ekonomikos augimą, tačiau šalys taip pat patenka į padėtį, kai niekas joms nebenori skolinti", – sakė N.Mačiulis.

Anot jo, net ir galiojant šiai sutarčiai kiekviena valstybė turėtų išsikelti tikslą kaupti tam tikrą rezervą, kurį būtų galima panaudoti kilus finansinei krizei. Ekonomistas taip pat pabrėžė, kad paktui nepritarusios šalys neturės galimybės naudotis bendrais ES finansinio stabilumo fondais.

Nuo liepos 6 d. turėtų pradėti veikti preliminariai 500 mlrd. eurų vertės Europos finansinio stabilumo mechanizmas.

Labiau taupyti nereikės

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad pastaruoju metu šalis ir pati laikėsi nuostatos taupyti ir mažinti valstybės biudžeto deficitą. Todėl pritarusi fiskalinės drausmės nuostatoms Lietuva nesusidurs su jokiais ryškiais pokyčiais.

"Skirtingai nei kai kurios probleminės euro zonos valstybės, garantuodama finansų drausmę Lietuva yra padariusi nemažai. Todėl fiskalinės drausmės nuostatų priėmimas nereiškia, kad mes iš naujo turėsime radikaliai susiveržti diržus ar papildomai taupyti. Tai tiesiog reikalavimas, kurio mes ir patys tikriausiai būtume toliau laikęsi", – sakė G.Nausėda. Dėl šios priežasties, jo manymu, nepritarti susitarimui būtų nelogiška.

Ekonomistas taip pat sakė nesutinkąs su nuostata, kad sutarties ratifikavimas panaikins Lietuvos suverenitetą: "Jeigu Lietuva savarankiškai ir dar prieš svarstydama finansinės drausmės įstatymą buvo nusistačiusi tikslą sumažinti biudžeto deficitą, vadinasi, šio susitarimo ratifikavimas iš esmės nepakeičia mūsų priimtos pozicijos. Galbūt norima pasakyti, kad ateityje nuomonė galėtų keistis. Pavyzdžiui, po Seimo rinkimų galbūt atsirastų norinčių vykdyti kitokią, išlaidesnę, politiką ir sutartis varžytų galimybes. Tačiau šiuo keliu tikrai nereikėtų eiti."

G.Nausėda pabrėžė, kad nereikėtų manyti, jog šiuo metu šalis gyvena gerai, todėl su pinigais galima elgtis neatsakingai. Juolab kad netinkamo elgesio su pinigais ir viešaisiais finansais įrodymų Europoje nestinga.

Užsienis sutartį ratifikuoja

Europos sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje kovo mėnesį pasirašė 25 ES valstybių vadovai. Ją jau ratifikavo Graikija, Portugalija, Slovėnija, Rumunija, Latvija ir Danija. Referendume susitarimui pritarė ir Airijos gyventojai.