Seimas priėmė Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą ir uždraudė didiesiems prekybos tinklams užsidirbti iš "paslėptų" mokesčių prekių tiekėjams.

Įstatymas nustato, kaip galės derėtis tiekėjai ir prekybininkai, mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama savo riziką perkelti tiekėjams arba primesti jiems papildomus įsipareigojimus, varžyti jų galimybes. Uždrausta prekybininkams iš tiekėjų imti atlygį už tam tikras paslaugas, pavyzdžiui, už prekių išdėstymą patraukliau.

Prekybos įmonės bus baudžiamos už veiklas, kurios savo požymiais bus panašios į uždraustąsias. Konkurencijos taryba kasmet turės atlikti įstatymo stebėseną, tam kitų metų biudžete jai papildomai numatyta lėšų.

Lentynos mokestis bus galimas, tačiau tik tais atvejais, kai dėl jo tiekėjas ir prekybininkas susitars.

Didelę rinkos galią turinčiomis mažmeninės prekybos įmonėmis bus laikomos bendrovės, Lietuvoje valdančios bent 20 ne mažesnio kaip 400 kv. m prekybos ploto parduotuvių ir kurių bendrosios metų pajamos ne mažesnės kaip 400 mln. litų.

Nuo 2010 m. prekybos tinklams draudžiama apmokestinti tiekėjus už įėjimą į rinką, taikyti kitus panašius mokesčius, taip pat versti padengti planuotą, bet negautą prekių pardavimo pelną.

Ekonomikos komiteto narys Tvarkos ir teisingumo frakcijos atstovas Julius Veselka prognozavo, kad įstatymas paskatins prekybos tinklus didinti kainas.

"Atimam prekybininkui galimybę tartis su tiekėju, dabar jis kels maržą. Tai – lietuviško pavydo įstatymas", – tvirtino J.Veselka.

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė džiaugėsi, kad prekybininkams uždrausta imti "nesąmoningus mokesčius: įėjimo į rinką, naujų parduotuvių statymo, todėl tai palengvins tiekėjų dalią, gal parduotuvėse atsiras platesnis asortimentas".

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis apgailestavo, kad dialogas tarp asocijuotų organizacijų ir prekybininkų yra menkas, todėl ir reikia Seimui reguliuoti jų santykius.

Už prekybos centrams nurodomų draudimų nesilaikymą galės būti skirtos baudos nuo 1 tūkst. iki 400 tūkst. litų.

Ūkio ministerijos duomenimis, dabar šalyje veikia keturi dominuojantys prekybos tinklai, kurie užima apie 72 proc. mažmeninės prekybos maisto prekėmis rinkos.

Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių apyvarta šiemet sausį–spalį buvo beveik 22 mlrd. litų be pridėtinės vertės mokesčio – 28,3 proc. mažiau nei pernai tais pačiais mėnesiais, kai apyvarta siekė 30,126 mlrd. litų.