Verslininkai įsitikinę, kad į strategiškai patogius sklypus nusitaikė mažmeninės prekybos rykliai

Turgavietes eksploatuojančios bendrovės ne juokais susirūpinusios valdžios ketinimais naujai pastatytiems statiniams taikyti tik laikinų objektų statusą. Teigiama, kad tokiu būdu norima apriboti turgaus veiklą mažmeninės prekybos sektoriuje.

Šalyje yra 125 prekyvietės ir turgavietės. Jų administracijos suka galvas, kaip susigrąžinti vartotojų pasitikėjimą, nes, palyginti su 2001-aisiais, pernai apyvarta turgavietėse smuko ketvirtadaliu ir siekė tik 310,2 mln. litų.  

Naujos taisyklės apribotų veiklą  

Vakar Kaune vykusiame asociacijos “Lietuvos prekyvietės ir turgavietės” narių susirinkime smulkaus ir vidutinio verslo atstovai pareiškė nepasitenkinimą valdžios norais kištis į privatų verslą. Asociacijos prezidento Nikolajaus Dubnikovo teigimu, valdininkai jau rengia projektinę dokumentaciją ir pirmiausia Vilniaus turgavietėse ketina apriboti statybas. Bus galima statyti tik laikinus objektus. Verslininkai įtaria, kad minėta nuostata kilo iš sostinės mero Artūro Zuoko iniciatyvos. “Turime žinių, kad projektas išplatintas ir kitoms savivaldybėms”, - tvirtino N.Dubnikovas.

Verslininkai būgštauja, kad įteisinus pastatus kaip laikinuosius objektus, turgavietėse prekyba gali būti bet kada sustabdyta, statiniai nugriauti, o sklypai išnuomoti didžiausias sumas Savivaldybei pasiūliusioms bendrovėms.

Turgaviečių ir prekyviečių asociacija vienija daugiausia didmiesčiuose turgavietes eksploatuojančias įmones. Šiai asociacijai nepriklauso tik Vilniaus turgavietės. Narystės vengia ir tos, kurių kontrolinius akcijų paketus valdo vietos Savivaldybė.  

Proteguojami prekybos milžinai  

Su sostinės meru vakar “Kauno dienai” susisiekti nepavyko. Vilniuje įsikūrusios Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Eduardas Šablinskas įsitikinęs, kad sostinės meras turėtų žinoti, jog Savivaldybėje rengiamos pavojingos smulkiajam verslui taisyklės. E.Šablinskas taip pat mano, kad jeigu jos bus priimtos, turgavietėse bus neįmanoma įrengti stacionarių statinių.

“Pagal šias taisykles Gariūnus jau reikėtų uždaryti, nes turgus veikia daugiau nei 10 metų”, - sakė E.Šablinskas. Vadovaujantis dabartiniais įstatymais, laikinus objektus po trejų metų reikėtų nugriauti. Asociacijos vadovas mano, jog Vilniuje politikai bando proteguoti didžiųjų prekybos tinklų plėtrą.

Kauno Girstupio turgavietei asociacijoje “Lietuvos prekyvietės ir turgavietės” atstovaujantis verslininkas Arvydas Stašaitis mano, jog politikai visada bandė diktuoti sąlygas privačiam verslui, o minėtos taisyklės bus palankios stambiajam kapitalui. “Prekybos tinklai kuriasi ten, kur nėra susiformavusios prekybos tradicijos, - pastebėjo A.Stašaitis. - Tuo tarpu turgavietės dažniausiai yra strategiškai patogiose vietose”.  

Apyvarta mažėja  

Nepaisant mažėjančios apyvartos, turgavietėms pavyko prisitaikyti prie griežtų Europos Sąjungos reikalavimų. Anot N.Dubnikovo, kai kuriais atvejais įdiegta netgi griežtesnė kontrolė.

“Neseniai Šiauliuose vienoje parduotuvių citrusiniuose vaisiuose buvo aptikta kirmėlių, - sakė N.Dubnikovas. - Turgavietėse tokių dalykų tikrai nepasitaiko”.

Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, pernai turgavietėse buvo pasiekta 310,2 mln. litų apyvarta. Tačiau tendencijos šių mažmeninės prekybos atstovų nedžiugina. Turgaus prekeivių dalis šioje prekyboje vis mažėja. Užpernai jie pardavė prekių už 356,6 mln. litų, o 2001-aisiais jų apyvarta buvo pasiekusi 406,9 mln. Lt ribą. Per dvejus metus apyvarta turgavietėse smuko 24 proc. Statistikos departamento duomenimis, mažmeninės prekybos tinklų apyvarta auga kas mėnesį.  

Ragina keisti požiūrį  

Turgaviečių administracijų vadovai taip pat pastebi, jog įmonėms būtina keisti strategiją ir vartotojo dėmesį stengtis patraukti ekologine produkcija, amatininkų dirbiniais. N.Dubnikovas pripažino, kad turgavietėms neretai trūksta prekybinės šilumos, kurią anksčiau suteikdavo tautodailininkai.

“Anksčiau pynėjų tikrai būdavo daugiau”, - konstatavo jis. N.Dubnikovas pridūrė, jog turgaviečių savininkai turi keisti požiūrį į prekybos strategiją, o kai kuriais atvejais ekonominę naudą iškeisti į turgavietės patrauklumą.