Politikai, nusprendę neapibrėžtam laikui sumažinti į antros pakopos pensijų fondus pervedamų lėšų dalį, kone sustabdė sėkmingai vykusią pensijų reformą ir įsiutino jos dalyvius.

Beveik 90 proc. "Vilmorus" atliktos apklausos dalyvių tvirtina nepritariantys Seimo sprendimui neapibrėžtu laikotarpiu į dirbančių asmenų sąskaitas pensijų fonduose pervesti dviem trečdaliais mažesnes sumas. Dabar į antros pakopos pensijų fondus pervedama 2 proc. nuo darbo užmokesčio vietoj turėjusių būti 5,5 proc. Penktadalis nepritariančių Seimo sprendimams apklausos dalyvių susitaikytų su laikinu karpymu, jei būtų aiški jo pabaiga ir kompensavimo mechanizmas. Tačiau politikai puse lūpų užsimena apie reformos stabdymą.

Tai, kad gyventojai neigiamai vertina sprendimą mažinti įmokas į asmenines pensijų fondų sąskaitas, parodė ir ankstesni tyrimai: pernai gegužę "OmniCom Media Group" atlikta apklausa nustatė, jog tam, kad būtų mažinamos įmokos, nepritaria 85,5 proc. Lietuvos gyventojų. Vertybinių popierių komisijos birželį organizuota apklausa parodė, kad 61 proc. gyventojų nepasinaudotų suteikta galimybe nutraukti antros pakopos pensijų fondo sutartį ir grįžti į "Sodrą".

"Vilmorus" apklausos duomenimis, 64,1 proc. gyventojų aiškina, kad mažą susidomėjimą asmeninėje sąskaitoje pensijų fonde kaupiama pensija lemia nepasitikėjimas valstybe. Žmonės mano, kad dėl nepastovios socialinės apsaugos politikos jie vis tiek nesukaups pakankamai.

"Net ir dalyvaudamas abiejose, "Sodros" ir antros pakopos pensijų fondų, sistemose žmogus negali būti tikras, kad senatvėje turės pakankamas pajamas. Žinia, išėjus į pensiją reikėtų gauti apie 70–80 proc. buvusių pajamų, kad gyvenimo kokybė išliktų panaši. Tačiau pagal dabartinius pavedimus į pensijų fondus vidutinis statistinis lietuvis iš "Sodros" ir savo sukauptų lėšų pensijų fonde išeidamas į pensiją galėtų tikėtis apie 40–50 proc. buvusių pajamų. O daugiau uždirbantys žmonės dėl "Sodros" pensijos viršutinių ribų gali tikėtis dar mažiau", – skaičiavo Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Įmokas į pensijų fondus sumažinus nuo 5,5 proc. iki 2 proc., vidutinį atlyginimą gaunančio dalyvio sąskaitą kas mėnesį pasiekia 41 litas vietoj 115 litų. Per 40 metų, atlyginimams kasmet augant po 3 proc., o investicijoms uždirbant 5 proc. vidutinę metinę grąžą, esant mažesnėms įmokoms pensijų fondo sąskaitoje tokio dalyvio sukauptas turtas siektų 77 tūkst. litų vietoj 212 tūkst. litų. Atitinkamai ir planuojama pensijų išmoka iš antros pakopos fondo pirmu atveju tesiektų 370–540 litų vietoj 1010–1500 litų.

"Klaipėdos" inf.