Vyriausybė siūlo įgyvendinti stabilizuojamosios biudžeto politikos reformą – naikinti nebeefektyvų Rezervinį (stabilizavimo) fondą ir pradėti realiai kaupti lėšas būsimiems ekonomikos sunkmečiams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrui Donatui Jankauskui baiminantis, iš ko bus finansuojama pensijų reforma, kai nuo 2014 m. bus panaikintas Rezervinis fondas, finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigia, kad iki to laiko jis bus tuščias.

"Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad tas fondas jau daugelį metų nepasipildo niekuo, išskyrus palūkanas už lėšų investavimą. Ne fondas pats savaime yra pensijų reformos sėkmės garantas, bet tame fonde esančios lėšos. Jos, akivaizdu, senka ir visiškai išsekti turėtų 2014 m.", – sakė I.Šimonytė.

Anot jos, investicijų šaltiniai turės būti peržiūrėti iš naujo.

"Objektyvi situacija tokia, kad šių metų pabaigoje Rezerviniame fonde liks maždaug 600 mln. litų, kurių užteks kitų metų pensijų reformai finansuoti, bet 2014 m. situacija gali būti ne tokia paprasta. Norėjau, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai būtų aišku, jog problema yra šiek tiek kitoje vietoje", – tvirtino finansų ministrė.

Vakar Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam Stabilizuojamosios biudžeto politikos įstatymo projektui. Jis bus teikiamas Seimui.

Lietuvos banką siūloma įpareigoti iki kitų metų pabaigos sudaryti sutartis dėl iždo agento funkcijų atlikimo, užtikrinant valstybės iždo atsargų sunkmečiui finansinį investavimą ir teises šiomis lėšomis disponuoti.

Vyriausybė siekia, kad būtų laikomasi antiinfliacinės biudžeto politikos.

"Įstatymu siekiama, kad ilgam laikui būtų garantuotas nuo ekonominio ciklo nepriklausomas strategijų įgyvendinimas ir pigesnis nei iki šiol valstybės funkcijų finansavimas iš valstybės atsargų sunkmečiui arba iš tarptautinių finansų institucijų", – rašoma projekte.

Rugsėjį finansų ministrė sakė, kad rezervas sunkmečiui būtų kaupiamas iš laikinai atsiradusių papildomų lėšų valstybės biudžete – ekonomikos augimo atveju. Tačiau, anot jos, pirmiausia valstybė turi stabilizuoti dabartinius finansus, todėl pirmosios įmokos galimos nebent 2015-aisiais.

Šiuo metu Lietuvoje nenumatyta galimybė kaupti atsargas sunkmečiui. Garantuoti stabilų valstybės funkcijų finansavimą bandyta, patyrus Rusijos krizės padarinius, tačiau tuometis teisinis Rezervinio fondo reglamentavimas pasirodė esąs praktiškai netinkamas.

Jei parengtą įstatymą priims Seimas, bus aiškūs rezervo kaupimo šaltiniai, teisiškai reglamentuotas sukauptų lėšų investavimas, apskaita ir kontrolė, lėšų grąžinimas į valstybės iždą sunkmečiu. Fondo lėšas tvarkytų Lietuvos bankas.