Iš tiesų faktas, kad "Niujorke nafta atpigo, o benzinas Lietuvoje brangsta", labiausiai erzina vairuotojus. Buvęs Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos darbuotojas Giedrius Karsokas pateikia savo nuomonę šiuo klausimu.

Viešųjų ryšių problema

Trumpas atsakymas paprastai šokiruoja – nėra tiesioginio ryšio tarp naftos kainos Niujorke ir benzino kainos Lietuvoje.

Tiesioginis ryšys yra tarp benzino kainos Roterdame ir benzino kainos Lietuvoje; tarp dyzelino kainos Roterdame ir dyzelino kainos Lietuvoje. Būtent šis ryšys man, vairuotojui, yra esminis.

Negalima suplakti kainų ("naftos kaina", "benzino kaina" ar "dyzelino kaina"). Nafta, benzinas, dyzelinas yra atskiri energetiniai produktai ir visiškai įprasta, kad tą pačią dieną naftos kaina Roterdame krinta, benzino – Roterdame kyla, o dyzelino kaina Roterdame nekinta.

Taigi pernelyg ilgai rinkos dalyviai Lietuvoje, ypač degalinių atstovai, labai lengvai pateisindavo benzino ir dyzelino brangimą žodžiais "taigi nafta brangsta", arba "taigi kalta monopolinė "Orlen Lietuva" (buvusi "Mažeikių nafta")". Galų gale vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį, kad "nafta tai pinga, tai kodėl benzinas nepinga?".

Neseniai "Lukoil Baltija" labai pasigyrė, kad įsivežė pigesnio benzino iš Švedijos, bet kodėl Lietuvoje nepamatėme pigesnio benzino? Tiesiog jų importas sutapo su benzino kainos Roterdame kilimu ir jie, kaip ir visa rinka, degalinėse padidino kainas.

Kodėl Roterdamas?

"Roterdamas" tai jau tradiciškai vartojamas pavadinimas Lietuvoje. Iš tiesų kalbame apie tris uostus – Amsterdamą, Roterdamą ir Antverpeną (energetikos verslo žmonėms žinoma sąvoka ARA). Baltijos šalims šie trys uostai – tai artimiausias taškas pasaulio energetiniame žemėlapyje, kur sukoncentruoti didžiuliai naftos produktų terminalai. Tai regionas, kuriame prekiaujama ES standartus atitinkančiais degalais (prekiaujama degalais, o ne biržos sandoriai), ir kiekvieną dieną čia įvyksta daugybė sandorių, nuo kurių priklauso ir kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje…

Tokių svarbių energetinių taškų pasaulyje ne vienas – JAV rytų pakrantei svarbiausias – Niujorko uostas. Azijai – Singapūro uostas. Pietų Europai – Italijos Laveros uostas.

Lietuvoje benzino ir dyzelino didmeninės kainos nustatomos pagal "Platts" indeksus nuo 1999-ųjų.

"Platts" ir Lietuvos didmeninė kaina

Visą informaciją apie vykstančią prekybą analizuoja specialios energetikos kainų agentūros ("Platts" ir "Argus"). Agentūra "Platts" kiekvieną dieną surenka informaciją apie šimtus sandorių ir išleidžia specialų biuletenį su kainomis. Tą biuletenį kiekvieną rytą gauna atsakingi "Orlen Lietuvos" darbuotojai (taip pat degalinių tinklai) ir automatiškai suveda duomenis kompiuterį – taip gauname didmeninę kainą.

Visas prekybos benzinu ir dyzelinu verslo įdomumas yra tai, kad nei "Orlen", nei jos klientės degalinės ("Statoil" ar "Lukoil") negali pasakyti, kokia didmeninė kaina bus po savaitės.

Kiekvienų metų pabaigoje "Orlen Lietuva" ir degalinių tinklai derasi dėl kitų metų kainos formulės ir į sutartis įrašomi ne skaičiai, o formulė: Platts NWE CIF ARA.

O kodėl Lietuvos degalinių tinklai moka "Orlen" daugiau nei Latvijos ar Estijos, skaitykite toliau.

Mokesčiai mokesčiai

Jau daugybė metų visoje Europoje benzino ir dyzelino kainos labai panašios. Vokietijoje daug metų degalai buvo brangesni nei Lietuvoje, nes ten akcizai buvo gerokai didesni. Tačiau akcizų dydžiu mes vejamės Europą.

JAV vairuotojai moka už benziną mažiau nei Lietuvos vairuotojai taip pat dėl akcizų.

Bet kodėl Latvijoje ir Estijoje litras benzino kainuoja pigiau?

Taip, benzinas pas mus brangiausias, tačiau dyzelinas pas mus pigiausias. Dalis skirtumo tenka mokesčiams – Lietuvoje didžiausias benzino ir mažiausias dyzelino akcizas.

Tačiau panagrinėję degalų kainą be mokesčių (atėmę PVM ir akcizą), pamatome, kad lietuviai sumoka daugiausia, o estai – mažiausia.

Lietuvoje litras 95 markės benzino kovo 8-ąją, be PVM ir akcizo, kainavo 1,77 lito, o Latvijoje – 1,69, Estijoje – 1,66 lito. Balandžio 12 d. kainos buvo didesnės: Lietuvoje – 1,88 lito, Latvijoje – 1,85, Estijoje – 1,80 lito.

Jeigu kainos kurią dieną skiriasi 3–5 centais už litrą, tai galima nurašyti paklaidoms (informacijoje gali būti netikslumų, be to, ES mums pateikia apibendrintą statistiką).

Tačiau nuolatos matant, kad Lietuvoje vis tais keliais centais brangiau, jau kyla klausimų kodėl? Viena galimų priežasčių – degalinės Lietuvoje užsideda keliais centais daugiau? Tačiau tai atsekti labai sunku.

Ką daryti?

Aukščiau minėta "Platts" formulė – labai svarbus kainų dėmuo. Tačiau Lietuvoje "Orlen" užsideda prie tos formulės didesnę nei pas kaimynus "premiją", kuri ir lemia, kad degalinės Latvijoje ir Estijoje perka benziną ir dyzeliną 2–4 centais pigiau.

Ilgą laiką Lietuvoje neturėjome alternatyvaus tiekėjo (importuoti buvo sunku). Čia svarbų darbą Vyriausybė jau padarė. Kaip žinome, "Klaipėdos nafta" investavo į importo terminalą ir perpylimo į sunkvežimius linijas. Manau, tai lems, kad kitais metais "Orlen Lietuva" sumažins didmeninės kainos "premiją" 2–3 centais už litrą.

Galbūt reikėtų liberalizuoti valstybės privalomų atsargų kaupimo tvarką (Estijoje ji labai liberali). Tai leistų sumažinti "premiją" dar 2–3 centais už litrą.

O daugiau rezervų kainai mažinti sunku rasti. Jeigu Roterdame benzino kaina nukris, nukris ji ir Lietuvoje. Pakils Roterdame – pakils ir Lietuvoje. Šios taisyklės dar niekam nepavyko paneigti.

Galbūt mažinti benzino akcizus, tačiau kiek? Sumažinus akcizus kokius 10 centų už litrą benzino vartojimas nepadidėtų, kontrabandinio benzino nesumažėtų, o biudžetas prarastų apie 50 mln. litų.

Dar kiti komentarai

Iki Lietuvos narystės ES buvo taikomi 15 proc. muito mokesčiai iš Rytų importuojamam benzinui. Tai buvo svarbi priežastis, kodėl lietuviai mokėjo daugiau už latvius ar estus.

Tačiau nuo 2004 m. gegužės 1 d. galioja bendri ES muitai (dyzelinui – 0 proc., benzinui – 3,7 proc.). Taigi šiandien spekuliuoti apie muitus nederėtų.

Kodėl Lenkijoje ir Didžiojoje Britanijoje pigiau? Lygindami Lietuvą su Lenkija ar Didžiąja Britanija prisiminkime, kad zloto ir svaro sterlingų kursas lito atžvilgiu nukrito. Todėl mums atrodo, kad ten pigiau.

Kai diskutuojame dėl benzino kainos, nepamirškime ir JAV dolerio kurso. Vieno benzino litro didmeninę kainą svyruojantis JAV doleris gali lemti net 16 centų.

Aritmetika vėl paprasta: pvz., Roterdame benzino tona pabrango nuo 750 iki 800 JAV dolerių, o tuo pačiu metu Lietuvoje doleris pabrango lito atžvilgiu nuo 2,8 iki 2,9 lito. To padarinys – didmeninė benzino kaina padidėja 17 centų už litrą ir dar prisideda 4 centai PVM.

Kainos (litais) kovą ir balandį kilo ne tik Lietuvoje

95 benzino kainos

Šalis Kovo 8 d. Balandžio 12 d. Skirtumas

Lietuva 3,96 4,13 +0,17

Latvija 3,63 3,83 +0,20

Estija 3,75 3,91 +0,16

Lenkija 3,89 4,05 +0,16

Didžioji Britanija 4,35 4,69 +0,34

ES 27 vidurkis 4,47 4,67 +0,20

Dyzelinas

Šalis Kovo 8 d. Balandžio 12 d. Skirtumas

Lietuva 3,36 3,53 +0,17

Latvija 3,53 3,74 +0,20

Estija 3,73 3,79 +0,07

Lenkija 3,55 3,67 +0,12

Didžioji Britanija 4,39 4,74 +0,35

ES 27 vidurkis 3,86 4,04 +0,18

Kainos dalys

Balandžio 12 d. "Lukoil" degalinėse Vilniuje litras benzino kainavo 4,13 lito. Kodėl tiek?

95 Benzino kaina

"Orlen Lietuva" (gamintojas, tiekėjas) "Lukoil" degalinė (platintojas, prekybininkas) Akcizas PVM Iš viso

1,68 0,23 1,5 0,72 4,13

Dyzelino kaina

"Orlen Lietuva" (gamintojas, tiekėjas) "Lukoil" degalinė (platintojas, prekybininkas) Akcizas PVM Iš viso

1,66 0,31 0,947 0,61 3,53

Akcizo pokyčiai (litais 1 litrui)

Degalai 2004 m. 2010 m. Skirtumas

Benzinas 0,99 1,5 +0,51

Dyzelinas 0,85 0,95 + 0,10

Benzino kainos be PVM ir akcizo

95 benzinas Kovo 8 d. Balandžio 12 d.

eurais litais eurais litais

Lietuva 0,512 1,77 0,544 1,88

Latvija 0,489 1,69 0,537 1,85

Estija 0,482 1,66 0,52 1,80