Buvęs treneris ir LKF prezidentas Vladas Garastas apie Lietuvos krepšinio rinktinę, jos ateitį dėsto tvirtą ir dažniausiai kategorišką savo nuomonę.

81-erių V. Garastas savo mintis ir žinias dėsto ne tik pokalbiuose, bet ir puslapiuose – 42 metus treneriu dirbęs kaunietis netrukus padės į lentyną antrąją knygą - šį kartą krepšinio mohikanas analizuoja vidurio puolėjų žaidimą, rašo portalas lrytas.lt.

- Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vykdomasis posėdis vyrų rinktinei iškėlė tikslą - Europos čempionate patekti į penketuką. Kaip vertinate tokius tikslus? - lrytas.lt paklausė V. Garasto.

-  Aišku, nepasakysi: „Užimkit pirmą vietą“. Žaidėjai keičiasi, vyksta kartų kaita, o uždavinius reikia turėti. Galima tai kritikuoti, galima nekritikuoti, sakyti, kad esame laisvi ar pusiau laisvi, teigti, kad tokių uždavinių kėlimas - sovietinis reliktas ar grožio konkursas. Esu prisiklausęs visokių epitetų. Bet žmogus turi stengtis, o uždaviniai keliami visur.

- Kokį prognozuotumėte Lietuvos rinktinės pasirodymą Slovėnijoje?

- Pradėkime nuo to, kad pateksime į ketvirtfinalį. O tada jau prasideda žaidimas dėl vietos ketvertuke. Jeigu mes ten nepapulsime, kovosime dėl penktos vietos. O pasakyti, kad kovosime dėl šeštos vietos – neišeina.

- Rinktinės žaidėjus pastaruoju metu persekioja traumos - jau keletą mėnesių negali rungtyniauti kelio skausmus jaučiantis Linas Kleiza, peties trauma sustabdė Paulių Jankūną, stresinis kojos lūžis nustatytas Martynui Pociui. Ar tai - sunkios praėjusios vasaros pasekmė?

- Čia jau blogi reikalai. Bet nemanau, kad reikėtų sakyti, kad taip yra dėl didelio krūvio ar sunkios vasaros.

Dėl L. Kleizos. Pamenu, kai Ramūno Butauto treniruojama Lietuvos jaunimo rinktinė 2005-aisiais Argentinoje tapo pasaulio čempione. Tada L. Kleiza buvo pats geriausias rinktinės žaidėjas, tačiau jis čempionate nedalyvavo - jam jau tada buvo problemos su koja. Tas šleifas vis eina ir eina.

L. Kleiza būtų sveikas, jeigu jis gyventų normalų paprastą gyvenimą, baseine paplaukiotų, lengvai į krepšį pamėtytų. Bet kai nuolat reikia bėgti, šokti, duoti kojoms, krūvį tada jos jau nebelaiko.

- Kokia būtų jūsų rinktinės vizija šią vasarą? Kartų kaita, patyrusių ir jaunesnių žaidėjų junginys ar nežiūrint į amžių reikia kviestis geriausiai rungtyniaujančius krepšininkus?

- Aš laikausi tokios nuomonės - 8-9 patys geriausi žaidėjai ir 3-4 jauni krepšininkai. Aš taip dariau 1996 metais veždamasis rinktinę į Atlantos olimpiadą.

- Norėtumėte rinktinėje matyti jaunų krepšininkų?

- Taip, jeigu yra to verto jaunimo, galima paimti. Kaip aš sakydavau, vienuoliktu ar dvyliktu žaidėju galima ir savo uošvienę nuvežti.

Krūvis tenka pagrindiniams žaidėjams, o keisti juos vien tik dėl to, kad keisti, nereikia