Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras 2023 metus dedikuoja Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui, tam skirdamas daugybę išskirtinių premjerų: „Skrajojančio olando“ režisierius Dalius Abaris į elingą grįš su Carlo Orffo kantatos „Carmina Burana“ videografiniu spektakliu, ten bus parodyta ir istorijų operos „Klaipėda“ premjera, o stebuklu vadinamas šokio spektaklis „Sapnai ir kaktusai“ publikai pristatys Roberto Bondaros ir Alexanderio Ekmano choreografines kompozicijas.

Svajonė – rekonstrukcijos pabaiga

„2022-uosius Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras skyrė pasakoms, tad apžvelgiant prabėgusius dvylika mėnesių galima konstatuoti, kad pavyko įgyvendinti jų turinį, planus ar net pranokti sau išsikeltus tikslus. 2023 m. laukiame tik gerų staigmenų ir tik taip norime stebinti publiką. Didžiausia mūsų svajonė – kad iki metų pabaigos būtų užbaigta teatro pastato rekonstrukcija. 2023-ieji dedikuoti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui, tad būtų sunku rasti didesnę ir prasmingesnę dovaną šiam miestui, nei rekonstrukcijos pabaiga. Dauguma Muzikinio teatro premjerų ar renginių 2023 m. bus skirti būtent šiai datai. Didžiulius paruošiamuosius darbus tam atlikome jau pernai“, – teigė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.

„Sapnai ir kaktusai“ – lyg stebuklas

Sausio 14 d. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras metus pradės Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui skirtu tradiciniu simfoninės muzikos koncertu „Lietuviais esame mes gimę“. Jame nuskambės retai ar net pirmą kartą atliekami šio krašto kūrėjų simfoniniai kūriniai. Kai kurių natų teko paieškoti net archyvuose, tad publikos Žvejų rūmuose laukia įdomus pažintinis koncertas.

Kovo 17 ir 18 d. Muzikinis teatras pakvies į šokio spektaklio „Sapnai ir kaktusai“ premjerą, kurioje bus pristatytos R. Bondaros ir A. Ekmano choreografinės kompozicijos. „Stebuklu galima vadinti tai, kad mums pavyko į Klaipėdą prisikviesti vieną žymiausių pasaulio choreografų A. Ekmaną, kurio darbo grafikas kruopščiai planuojamas trejiems ar ketveriems metams, nes žymiausiose pasaulio scenos laukia jo choreografinių šedevrų. Jis pirmą kartą dirbs Lietuvoje. R. Bondara mūsų publikai jau pažįstamas, nes neseniai mūsų teatre statė šokio spektaklį „Faustas“ (pagal J. W. Goethe). Mūsų laukia, mano manymu, įstabi premjera, kuri bus svarbi ne tik teatrui, jo baleto trupei, bet ir pajūrio ar visos šalies publikai“, – kalbėjo L. Vilimienė.

Vasarą – premjeros elinge

Tarptautiniame Klaipėdos festivalyje ir jo scena tampančiame senajame elinge 2023 m. vasarą Muzikinis teatras pristatys istorijų operą „Klaipėda“, kurią Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro užsakymu šiuo metu vis dar rašo ar parašytą medžiagą dailina net keturi šio krašto kompozitoriai – Loreta Narvilaitė, Vladimiras Konstantinovas, Kristijonas Lučinskas ir Donatas Bielkauskas. Libreto autorius – Arvydas Juozaitis.

Klaipėdos festivalyje publika išvys ir C. Orffo kantatos videografinį spektaklį „Carmina Burana“. Premjerą ruošia režisierius D. Abaris. Galima tik įsivaizduoti didingus elinge užgimsiančio naujo pastatymo mastelius.

Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui skirtas ir šokio projektas „Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“, kuriame universalia muzikos bei šokio kalba pasakojama apie Klaipėdos krašto unikalumą. „Kūrybiniai darbai ir vaizdo siužetų filmavimai pradėti rudenį, o 2023 m. balandžio 29 d. pakviesime į Tarptautinei šokio dienai skirtą šokio projektą „Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“, kur judesio kalba atskleisime, kuo ypatingi Klaipėdos krašto žmonės, jų savastis ir mąstymas, papročiai ir rūbai, gyvenimo spalvos ir būdas, kitęs bėgant dešimtmečiams“, – dėstė teatro vadovė.

Publikos mėgstamiausi

2023 m. į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuarą sugrįš populiarusis Jerry Bocko miuziklas „Smuikininkas ant stogo“ su dedikacija Vilniaus geto likvidavimo metams (vasario 12 d.) ir ne mažiau gerbėjų turinti komiška istorija iš vienuolių gyvenimo Dano Goggino miuzikle „Šounuolynas“ (sausio 8 ir vasario 26 d.), teatralizuotas koncertas „Aš – senas jūrininkas“ pagal Eduardo Balsio dainas (gegužės 6 d.) ir Eduardo Balsio šokio spektaklis „Eglė žalčių karalienė“ (gegužės 10 d). Sausio 18 d. Žvejų rūmuose bus rodoma Zigmaro Liepinio opera-melodrama „Paryžiaus katedra“, o vasario 22 d. šokio spektaklis „Altorių šešėly“ vėl praskleis uždangą į pašaukimo ir meilės kamuojamo vyro gyvenimą...

Balandžio 6-ąją Žvejų rūmų sceną užlies ne tik šokis, bet ir vanduo, daug publikos bei kritikų dėmesio sulaukusiame šokio spektaklių diptike – Giovanni Battista Pergolesi „Stabat Mater“ ir Igorio Stravinskio „Šventajame pavasaryje“. Vienas žymiausių Europos choreografų Edwardas Clugas muzikinę partitūrą perteikė taip laisvai, organiškai ir išradingai, kad „Šventojo pavasario“ pagrindiniu veikėju tapo vanduo, kuris nuo seno siejamas su aukojimo ir apsivalymo ritualais. Nuogąstavimai, kad sceną užpilančio vandens nepavyks perkelti į sceną, kad šis sumanymas galimas tik lauke, nepasitvirtino – spektaklis sėkmingai „įsikūrė“ Žvejų rūmų scenoje.

Galimybė sužinoti ir pasimėgauti

Viena iš svarbių Klaipėdos muzikinio teatro repertuaro krypčių – edukaciniai renginiai ir spektakliai. Nauja tradicija – edukaciniai renginiai, kurių metu galima stebėti spektaklio repeticiją, o vėliau ją aptarti ir padiskutuoti su spektaklio kūrėjais. Sausio 20 d. Žvejų rūmuose visi laukiami B. Kutavičiaus operos „Lokys“ edukaciniame renginyje, o sausio 21 d. – operoje „Lokys“. Vasario 8 d. vyks edukacinis renginys „Pažintis su Dona Kichote“, o vasario 9-ąją – šokio spektaklių triptikas „Dona Kichotė“. Vasario 24 d. ir balandžio 21 d. edukaciniai renginiai supažindins su A. Dvořáko opera „Undinė“, o vasario 25 d ir balandžio 22 d. bus galima pamatyti šią operą. Kovo 28 d. bus pristatomas G. Donizetti komiškos operos „Pulko duktė“ edukacinis renginys, o kovo 29 d. – visa opera. Gegužės 12-ąją numatytas edukacinis renginys „Pažintis su Orfėjumi pragare“, o gegužės 13-ąją bus rodoma minėta Jacqueso Offenbacho operetė. Balandžio 5 d. publikos lauks dar vienas edukacinis renginys – pažintis su šokio spektakliu „Stabat Mater“.

Vaikų pamėgti spektakliai

Sausio 5 d. Žvejų rūmuose mažųjų žiūrovų dėmesio tikisi jau senokai matyti personažai iš „Bulvinės pasakos“ – pirmosios vaikų pamėgtos kompozitoriaus Antano Kučinsko ir rašytojos Daivos Čepauskaitės operų vaikams trilogijos dalies. Sausio 7 d., kovo 3 ir 25 d. penki dainingi personažai seks kompozitorės Nijolės Sinkevičiūtės, režisierės Eglės Miškinytės ir libreto autoriaus Virginijaus Pupšio sukurtą muzikinę istoriją „Pasaka be pavadinimo“.

Sausio 22-ąją ir balandžio 2-ąją Žvejų rūmuose vaikų laukia choreografės Aušros Krasauskaitės ir kompozitoriaus Kristijono Lučinsko šokio spektaklis „Tikroji dinozaurų istorija“. Ji vaikams atveria duris į Saulės sistemos pažinimą, supažindina su simpatiškais (ir visai nebaisiais) dinozaurais ir atskleidžia tikrąją jų išnykimo priežastį.

Ypatingo žiūrovų susidomėjimo sulaukusi Jurgio Gaižausko edukacinė opera vaikams „Buratinas“ kvies susitikti keletą kartų. Pirmi 2023-iųjų susitikimai su vaikų pamėgtais personažais vyks sausio 29-ąją ir vasario 4-ąją.