Festivalio „Materia Magica“ lėlių teatras – ne tik vaikams | KaunoDiena.lt

FESTIVALIO „MATERIA MAGICA“ LĖLIŲ TEATRAS – NE TIK VAIKAMS

  • 0

Jau rugpjūčio 5–8 d. Klaipėdoje vyks tarptautinis lėlių teatro festivalis „Materia Magica“. Jo publika turės galimybę pamatyti net 11 spektaklių iš Vokietijos, Prancūzijos, Latvijos, Lenkijos, Slovėnijos, Lietuvos, lėlių ir objektų teatro instaliaciją, lėlinės kino animacijos programą vaikams ir suaugusiesiems, dalyvauti visai šeimai skirtuose edukaciniuose užsiėmimuose. Kaip ir ankstesniuose festivaliuose, organizatoriai siekia parodyti, kad lėlių teatras gali būti įdomus ne tik vaikams. Šiemet festivalio rengėjai pristatys tris suaugusiesiems skirtus spektaklius.

Perkūrė specialiai festivaliui

Rugpjūčio 6 d. 19.30 val. Klaipėdos kultūros fabriko Daugiafunkcėje salėje žiūrovų lauks Psilikono teatras (Lietuva) su lėlių spektakliu „Išplėšk sielą“.

Psilikono teatro aktoriai – miniatiūrinės silikono lėlės. Jos animuojamos unikaliu principu – spaudžiant lanksčius ir atsparius lėlių kūnelius tarp dviejų skaidrių stiklo plokštumų, šį procesą filmuojant ir projektuojant į didžiulę, spalvingą vaizdo projekciją. Šio vizualaus teatro įkūrėjai menininkai Auksė ir Darius Petruliai vaizdo projekciją pasitelkia kaip rentgeną: tyrinėja visuomenės skaudulius, apleistų vietovių ir žmonių atminties žemėlapius, aptinka dokumentines istorijas, transformuoja jas ir sugrąžina žiūrovams.

Scena iš spektaklio „Išplėšk sielą“ (Psilikono teatras). Dariaus Petrulio nuotr.

Šį kartą autoriai kviečia į jau dešimtmetį gyvuojantį spektaklį „Išplėšk sielą“. Jį perkurdami specialiai festivaliui, menininkai atitolo nuo pastatymą įkvėpusios Oscaro Wilde’o pasakos „Žvejys ir jo siela“. Šioje pasakoje jaunas žvejys pamilsta undinę ir turi atsisakyti sielos, kad galėtų būti su savo mylimąja – mat jūros gyventojai sielos neturi. O.Wilde’as šiame kūrinyje žmogų išskaido dalimis – jo kūnas (širdis) ir siela (kvėpavimas), praradę vientisumą, skausmingai ilgisi vienas kito. Nauja Psilikono teatro interpretacija panardina Viktorijos laikų pasaką į dabartį – pandemijos sukrėstą pasaulį, kuriame kvėpavimas – paprasčiausias įkvėpimas ir iškvėpimas – įgauna tikrą egzistencinę svarbą. Idėją virtuoziškai įgarsino Jano Maksimovičiaus saksofonas – „kvėpuojanti muzika“, kurios garsai nulemti ne tik klausos ir instrumento, bet ir sudėtingos kvėpavimo technikos. Apkeliavęs teatro festivalius Danijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Lenkijoje, Kroatijoje, spektaklis atvyks į Klaipėdą, kad primintų šiandien pulmonologų itin pamėgtą frazę: „Kol kvėpuoju, tol vilties nenustoju“ („Dum spiro, spero“, Ovidijus).

Šiuolaikinė mito versija

Rugpjūčio 7 d. 19 val. Klaipėdos kultūros fabriko Daugianfunkcėje salėje „Meinhardt & Krauss“ kinematografinis teatras (Vokietija) spektaklyje „Eliza: keista meilė“ pateiks mito apie skulptorių Pigmalioną, įsimylėjusį savo sukurtą skulptūrą, šių dienų versiją, mitą perkeldami į XXI a., o skulptūrą pakeisdami robotu su dirbtiniu intelektu. Pigmalionas tampa inžinieriumi, androidą sukuriančiu programuotoju. Pamažu jis įsimyli savo kūrinį, dar nesurinkęs atskirų kojų ir rankų detalių į bendrą kūną, glosto jas, trūkstamas dalis papildo savo gestais ir judesiais. Galiausiai kūrėjas susijungia su savo kūriniu, tapdamas žmogaus ir roboto hibridu. Roboto dalys vis labiau atgyja, Eliza tampa savarankišku subjektu ir taip prasideda paslaptingos rungtynės tarp šokio ir technologijos.

„Eliza: keista meilė“ („Meinhardt & Krauss“ kinematografinis teatras). Michaelio Krausso nuotr.

2003 m. įsikūrusio kinematografinio teatro „Meinhardt & Krauss“ spektakliai išsiskiria lėlių teatro, kino, naujųjų medijų ir šiuolaikinės muzikos sinteze. Visai neseniai prie šių menų puokštės prisidėjo ir robotikos mokslas. Atlikėjai, meistriškai sujungdami technologijas ir poeziją, virtualumą ir kūniškumą, sukuria išskirtinę siurrealistinę teatro kalbą: „Ekspresyvūs animaciniai vaizdai ir virtuoziškas techninis atlikimas susitinka su meniška dramaturgija. Magiją galima pajausti tą pačią akimirką“ („Theater der Zeit“). Teatras yra dalyvavęs įvairiuose nacionaliniuose ir užsienio festivaliuose, parodęs savo spektaklius daugiau nei 20-yje šalių, pelnęs ne vieną prestižinį apdovanojimą.

Tarp matomo ir nematomo

Rugpjūčio 8 d. 16 ir 19 val. Klaipėdos dramos teatro Didžiojoje salėje trupė „Théâtre de l’Entrouvert“ (Prancūzija) pristatys spektaklį „Traversées“.

Patricko Kermanno teksto „Ribos“ inspiruotas spektaklis „Traversées“ nuves žiūrovus į vizualią kelionę, paveikslų seriją, primenančią pačios būties fragmentus, prisiminimų nuotrupas. Šis spektaklis lydi žiūrovus tamsoje, atveria jiems duris, transformuoja ir įkvepia gyvybę iš skirtingų pasaulių. Išorinis peizažas susijungia su dekoracijomis, prasiplečia ribos tarp tikrovės ir pasakos, tarp matomo ir nematomo, ir publika patenka į pasaulį tarp pasaulių. Šios pasaulių sankryžos viduryje atsiveria bendra intymumo erdvė. Prie kiekvienos naujos ribos žmonės susivienija, kad patirtų perėjimą, prisiliestų prie trapaus buvimo pasaulyje momento.

Scena iš spektaklio „Traversées“ (trupė „Théâtre de l’Entrouvert“). Christophe’o Loiseau nuotr.

Trupė „Théâtre de l’Entrouvert“ 2009 m. įkurta menininkės Elisos Vigneron. Spektaklyje „Traversées“ savo soliniu pasirodymu ji pradeda plastikinėms instaliacijoms artimą vizualinį naratyvą, sujungdama pagrindinius elementus (vandenį, žemę, ugnį ir orą) su nemaloniais, nerimą keliančiais vaizdais. 2011 m. šis pasirodymas pelnė apdovanojimą už novatorišką formą Leridos tarptautiniame festivalyje Ispanijoje. 2020 m. jis buvo sukurtas iš naujo, šįkart jau užsienio žiūrovams.

Trys vakarai, trys spektakliai – suaugusiesiems. Festivalio organizatoriai kviečia pabandyti reabilituoti patirtis, kurias žiūrovai įgavo vaikystėje: vėl sugrįžti į lėlių teatrą ir patirti jo stebuklą iš naujo festivalyje „Materia Magica“.

GALERIJA

  • „Eliza: keista meilė“ <span style=color:red;>(„Meinhardt & Krauss“ kinematografinis teatras)</span>.
  • Scena iš spektaklio „Traversées“ <span style=color:red;>(trupė „Théâtre de l’Entrouvert“)</span>.
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS