Lietuvos jūrų muziejuje suskambo pirmasis jubiliejinių – 40 metų – akordas. Tarptautinę muziejų dieną atidaryta paroda „Mus jungia jūra!“. Tokiu šūkiu Lietuvos jūrų muziejus pasitinka savo gimtadienį, kuris bus liepos 28-ąją. Tai – jau antroji paroda, eksponuojama naujoje, po rekonstrukcijos atidarytoje muziejaus parodų salėje.

Dokumentikos ir meno dialogas

Rengdamasis šventei, muziejus kvietė visų keturių dešimtmečių lankytojus pasidalyti savo atsiminimais iš Lietuvos jūrų muziejaus – jie ir tapo šios parodos ašimi. Asmeninių fotoalbumų akimirkos iš apsilankymų jūrų muziejuje darniai susiliejo su žymių Lietuvos menininkų darbais.

Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės žodžiais, paroda nevienalypė, daugiasluoksnė. „Menas moko mąstyti ir jausti, jis mus tikrina, primena tai, kas svarbiausia, veda į susitikimą su savimi ir aplinka, kurioje gyvename, atveria, žadina ir išjudina. Mes kviečiame visus prisiminti, kaip atradote Lietuvos jūrų muziejų ir atpažinti savo patirtį šioje parodoje. Kartu su žinomais menininkais ieškome atsakymų – kur baigiasi ir prasideda mūsų visų asmeninės jūros ir klajonės jomis“, – teigė muziejaus vadovė.

Paroda ne pataikauja lankytojams, o kreipia juos gilesnių meninių išgyvenimų link. Iš intensyvios, kupinos gyvybės ir įspūdžių muziejaus ekspozicijos lankytojai neišvengiamai patenka į kitokią – vibruojančio laiko, pustonių, pilko ir melsvo ar žalsvo atspalvių – erdvę. Tokia ta mūsų artimoji jūra – neryškių spalvų, bet mus veikianti, turinti vietą mumyse, prisiminimų ar svajonių geografijoje. Tokia ji užfiksuota ir parodoje, kurioje vyksta dialogas tarp dokumentinių kadrų ir meno kūrinių.

Parodos kuratorius dr. Tomas Pabedinskas – menotyrininkas, fotografas, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, Šiuolaikinių menų katedros vedėjas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Interpretuoti jūros temą jis pakvietė fotomenininkus Gintautą Trimaką ir Petrą Saulėną bei dailininkę Agnę Jonkutę.

Apčiuopiami gamtos pėdsakai

Žinomas fotomenininkas G.Trimakas parodoje eksponuoja du kūrinius: fotografiją iš ciklo „Išėjimai“ ir cianotipijos būdu sukurtą darbą be pavadinimo.

G.Trimakas nuo 1985 m. aktyviai dalyvauja jungtinėse parodose ir rengia asmenines parodas Lietuvoje bei užsienyje, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Jo kūriniai įtraukti į Lietuvos dailės muziejaus, Šiaulių fotografijos muziejaus, MO muziejaus, Odensės fotografijos meno muziejaus, Suomijos fotografijos muziejaus, Lodzės meno muziejaus ir kitų institucijų bei privačių asmenų kolekcijas Lietuvoje ir užsienyje. 2017 m. G.Trimakas apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.

Ciklo „Išėjimai“ fotografijos sukurtos menininkui pėsčiomis keliaujant Baltijos pajūriu Kuršių nerijoje. G.Trimakas dokumentavo per pajūrio kopą vedančius laiptelius, jais užlipęs fotokamerą nukreipdavo į anapus kopos vedančius takus ir atsisukęs atgal įamžindavo pačią jūrą. Visas tris fotografijas autorius sujungė viename atspaude, kuriame menininko žvilgsnio trajektorija tarsi kerta dviejų skirtingų pasaulių – jūros ir sausumos – ribas, paprasti mediniai laipteliai tampa unikaliais pajūrio kraštovaizdžio atributais, o pati fotografija atskleidžia savo analoginę prigimtį per matomus fotoplokštelės rėmelius ir kadrų sujungimo linijas.

Kitą savo darbą G.Trimakas sukūrė cianotipijos būdu. Pasak jo, jame svarbus ne regimas tikrovės atvaizdas, bet materialūs, apčiuopiami gamtos pėdsakai, palikti specialiame popieriuje ir šviesai jautriose medžiagose. Dar XIX a. atrastam cianotipijos metodui menininkas panaudojo Baltijos jūros vandenį, cheminės medžiagos įgijo melsvą atspalvį jas veikiant Nidos saulei, o šviesos ir vandens sukurtą darbą džiovino pajūrio vėjas.

Peizažas toks, koks yra

Panašiai peizažą „įrašyti“, o ne pavaizduoti siekia ir A.Jonkutė. Ši menininkė daugiausia kuria tapybos, akcijų, instaliacijų srityje, taip pat domisi fotografija, yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė, parodose Lietuvoje ir užsienyje dalyvauja nuo 1999 m. Jos kūrinių yra įsigiję Europos centrinis bankas (Vokietija), Modernaus meno centras (Lietuva), M.K.Čiurlionio muziejus (Lietuva), Xin Dong Cheng galerija (Kinija). 2009 m. tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje „Art Vilnius“ autorė apdovanota geriausios jaunosios Lietuvos menininkės diplomu.

A.Jonkutė, vadovaudamasi G.Trimako išrastu būdu, Baltijos jūros vandenį panaudodama fotografiniams procesams, bandė užfiksuoti peizažą tokį, koks jis yra, kuo mažiau kišantis į kūrinio atsiradimą. Menininkė pasakojo, kad šviesai jautriomis medžiagomis padengtus popieriaus lapus dažniausiai įsideda į kuprinės kišenę ir nešiojasi. Kiša juos į sniegą, smėlį (kad vėjas nenupūstų), stebi ir laukia. Leidžia arba sukuria sąlygas tos vietos šviesai „atsitikti“ popieriuje. „Turbūt labiausiai man šiame procese patinka, kad tai yra absoliutusis realizmas, nors vaizdas yra abstraktus, – aiškino A.Jonkutė. – „Įsirašo“ būtent ta vieta, būtent tas laikas, būtent ta šviesa. Peizažas popieriuje, be lęšio, be fotokameros, nedailintas, nerežisuotas, kiek įmanoma toks, koks yra. Procesui naudojamas G.Trimako atradimas panaudoti Baltijos jūros druską, mat druska nulemia sidabro spalvą. Iš pradžių brendu į Baltijos jūrą pasisemti vandens, o tada prasideda vandens, druskos ir šviesos kūryba.

Horizontas – stabilumo simbolis

P.Saulėno fotografijų serija „Horizontas“ – tai 17 jūros peizažų, sukurtų daugkartinės ekspozicijos būdu, viename kadre persidengiant keliems tikrovės atvaizdams. Visus šios serijos darbus ir vizualiai, ir minties požiūriu sieja horizonto linija. „Regimasis horizontas nubrėžia ribą, kur matymo laukas baigiasi, – komentavo menininkas. – Bet susitelkimas ties riba kaip stabilumo užtikrinimu gali gelbėti sergant jūrlige, kai akys mato, kad pasaulis yra stabilus, o kūnas siunčia judančios aplinkos signalus. Horizontas – kaip matymo lauko riba – stabilizuoja.“

Jūros horizontas P.Saulėno darbuose yra ir stabilumo, tikrumo bei dėsningumo simbolis. Jis leidžia tikėtis, kad gairės, kuriomis vadovaujamės gyvenime, turi fundamentalų vertybinį pagrindą.

P.Saulėnas – fotografijos srityje kuriantis menininkas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos ir Lietuvos analoginės fotografijos asociacijos valdybų narys, medijų meno magistras (studijos baigtos Vilniaus dailės akademijoje). P.Saulėnas yra vienos iš fotografijos studijų programų Lietuvoje įkūrėjas, docentas, galerijos „Bright & Showy“ įkūrėjas ir kuratorius. Autoriaus meninių tyrimų laukas apima fotografijos fenomeno analizę nuolatinės vertybių kaitos laikotarpiu, ypatingą dėmesį skiriant šiuolaikinio meno konteksto pakartotiniam vertinimui.

Erdvę praplėtė garsai

Parodą lydi garsai. Klaipėdiečio Donato Bielkausko kūrinys „Mechanistic“ jūros tematiką pratęsia garso menu ir papildo ją urbanistiniais motyvais.

D.Bielkauskas – unikalaus lietuviško postfolklorinės muzikos projekto „Donis“ autorius, taip pat sukūrė konceptualius avangardinius projektus „D.N.S.“ ir „Wejdas“, bendradarbiavo su įvairiomis folkloro grupėmis. Solinius ir bendradarbiaujant sukurtus albumus leidžia nuo 1994 m. D.Bielkausko muzika skamba lietuvių teatro režisierių spektakliuose ir lietuviškuose kino filmuose, buvo gyvai atlikta įvairiuose alternatyvios muzikos festivaliuose, meno galerijose ir tarptautiniuose kultūros renginiuose.

Parodoje autorius siūlo Baltijos pajūrio savitumą pajusti klausantis kūrinio, kurio pagrindu tapo Klaipėdos mieste įrašyti natūralūs aplinkos garsai. Jie menamai praplečia parodos erdvę ir sukuria kontekstą čia eksponuojamiems vaizdams, leisdami pajusti atšiauresnę, industrinę su jūra susijusio gyvenimo pusę.

Paroda Lietuvos jūrų muziejuje veiks iki metų pabaigos.