KLAIPĖDA UŽSIDĖJO LIETUVOS KULTŪROS SOSTINĖS KARŪNĄ

Klaipėdoje oficialiai duotas startas Lietuvos kultūros sostinės renginiams. Atidarymo šventė buvo apgaubta mistikos ir šviesų. Pasveikinti šių metų Lietuvos kultūros sostinės atvyko trys ministrai. Dėmesio Klaipėda sulaukė ir iš Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio.

Titulas – ne tik garbė

Klaipėdos – Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginys „Klaipėda, perduok, kad neužšaltų“ prasidėjo aikštėje, kurioje stovėjo Šv. Jono bažnyčia. Pastarosios bokštas rodė kelią keliautojams tiek sausuma, tiek jūra. Būtent dėl to ši vieta ir pasirinkta atidarymui.

Šventę organizavo šokio teatras „Padi Dapi Fish“. Į renginį atėjusius klaipėdiečius ir miesto svečius pasitiko šokėjai ir paslaptingieji smilgininkai. Ceremoniją vedė šokėjas, aktorius, choreografas, režiesierius  Petras Lisauskas.

Susirinkusiuosius pasveikino miesto meras Vytautas Grubliauskas. Pirmiausia uostamiesčio vadovas perskaitė Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio sveikinimą.

Būti Lietuvos kultūros sostine yra ne tik garbė, bet ir didelė atsakomybė, nes, atverdami kultūros uosto vartus, turite būti pasiruošę padėti kiekvienam laivui rasti tai, ko jis atplaukė į šį uostą.

„Būti Lietuvos kultūros sostine yra ne tik garbė, bet ir didelė atsakomybė, nes, atverdami kultūros uosto vartus, turite būti pasiruošę padėti kiekvienam laivui rasti tai, ko jis atplaukė į šį uostą“, – rašė Seimo pirmininkas.

V. Pranckietis Klaipėdai linkėjo su visa Lietuva ir svečiais dalytis menu ir kultūra.

„Tegul ji įkvepia, skatina mąstyti ir atrasti. Ne veltui sakoma, kad kultūra – atgaiva kūnui ir sielai“, –  savo sveikinime tvirtino Seimo pirmininkas.

V. Pranckietis neabejojo, kad Lietuvos kultūros sostinės karūna padės sustiprinti Klaipėdos krašto kultūrinę tapatybę, atskleis unikalias tradicijas ir paveldą.

Svarbiausia – tikėjimas

Pasak V. Grubliausko, tai, kad Klaipėda tapo Lietuvos kultūros sostine, nereiškia, jog čia kultūros nebuvo ar jos neliks kitais metais.

„To niekada nebuvo ir tikrai nebus. Klaipėda buvo ir lieka aiškiu kultūros švyturiu ne tik miestui, regionui, bet ir Lietuvai. Tikiu, kad Lietuvos kultūros sostinės mumyse bus tiek, kiek kiekviename iš mūsų bus tikėjimo, kad kultūra neišvengiama gyvenimo, tikėjimo ir vertybių dalis. Linkiu, kad kiekvienas klaipėdietis ne tik lauktų, kol kultūra ateis ir pasibels į duris, bet ir aktyviai kurtų, dalyvautų. Ne tik šiuos metus, bet ir visą sąmoningą, prasmingą gyvenimą“, – tvirtino meras.

Uostamiesčio vadovas pabrėžė tikintis, kad Lietuva džiaugsis, jog Klaipėda tampa Lietuvos kultūros sostines. Meras pabrėžė, kad tai didžiulė garbė ir dar didesnė atsakomybė.

Tačiau visi drauge susitelkę, būdami viena, šviesia, kultūringa bendruomene šį iššūkį galime ir turime įveikti.

„Tačiau visi drauge susitelkę, būdami viena, šviesia, kultūringa bendruomene šį iššūkį galime ir turime įveikti. Neabejoju, kad įveiksime“, – pabrėžė V. Grubliauskas.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson tvirtino, kad jai Klaipėda ypatingas miestas. Čia ji gimė, pradėjo kultūrininkės kelią.

„Klaipėda – tai miestas, turtingas istorine patirtimi, ypatingas kultūriniu kontekstu. Viena pagrindinių Lietuvos kultūros sostinės titulo tikslų – parodyti, koks stiprus ir gyvybingas kultūrinis gyvenimas verda regionuose. Tinkamesnio miesto kaip Klaipėda šiam titului nėra, nes Klaipėda visada bangavo ypatinga, gyvastinga kultūra. Klaipėda – kultūros, idėjų, kūrybinių audrų ir meno vėjų uostas. Atviras svetingas ir beprotiškai kūrybingas. Linkiu, kad šis uostas niekada neužšaltų“, – teigė ministrė.

Stengsis nepadaryti gėdos

Lietuvos ūkio ministras, Klaipėdos – Lietuvos kultūros sostinės geros valios ambasadorius Mindaugas Sinkevičius pabrėžė, kad Klaipėda jam visada labiau buvo žinoma iš ūkinės pusės. Kaip neužšąlantis uostas, pagrindinis, pats didžiausias ir svarbiausias valstybėje susisiekimo centras, kur susikerta sausuma, jūros keliai, geležinkeliai, iš kur galima nuvykti į Aziją, Europą, už Atlanto.

„Dabar tampate neužšąlančia kultūros sostine, savotišku švyturiu ne tik Lietuvai, bet ir Europai, pasauliui. Kasdieniais darbais ne kartą įrodėte savo kultūrinius gebėjimus, projektus, kurių atvyksta pasižiūrėti ne lietuviai, bet svečiai iš užsienio“, – tvirtino ministras.

M. Sinkevičius tvirtino, kad didžiuojasi tapęs Klaipėdos – Lietuvos kultūros sostinės geros valios ambasadoriumi ir pabrėžė, kad tai didelė atsakomybė.

„Stengsiuosi nepadaryti gėdos ir pats veiksiu kultūringai, nors politikoje tai sudėtinga. Žinodamas, kiek kultūros jūsų lauke šiemet, pavydžiu. Bus įgyvendinta mažiausiai 160 įvairių kultūrinių projektų, iniciatyvų, bet jų skaičius dar nėra baigtinis. Ką tai reiškia per metus – kas antrą dieną po kultūros projektą“, – tvirtino ambasadorius.

Renginį stebėjo ir krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, kitų miestų ir rajonų merai.

Ėjo garso „tuneliu“

Po sveikinimo kalbų susirinkusieji patraukė į piliavietę, kurioje prasidėjo Klaipėdos miesto istorija. Kelią rodė paslaptingieji smilgininkai.

3–6 metrų aukščio šviečiančius objektus, kuriuos nešė savanoriai, sukūrė šviesos menininkas Linas Kutavičius.

Smilgininkai sutiktiems žmonėms teikė šviesos „namukus“ su žinia – „Perduok, kad neužšaltų...“. Organizatorių teigimu, „namukų“ pernešimo akcija skirta skatinti bendruomeniškumą. Klaipėdos piliavietėje jie sulipinti ant trijų metrų bangolaužio.

Turgaus gatvė, kuria minia keliavo į piliavietę, virto savotišku garso tuneliu – daugiasluoksne muzikine instaliacija. Čia skambėjo įvairiausi Klaipėdos garsai.

Viso atidarymo renginio metu skambėjo Klaipėdos rašytojų, kūrėjų įgarsinti originalūs tekstai, buvo rodomi įvairūs teatralizuoti pasirodymai.

Ypatingą jausmą kultūros sostinės atidarymui suteikė specialios Kristijono Lučinsko (Driezhas) muzikinės kompozicijos.

Finišo vietoje – Klaipėdos piliavietėje – visus pasitiko klaipėdiečių projekto „Tabalai“ garsai, o dangų vainikavo kitoks nei įprasta fejerverkas.

Pasibaigus šventei, į renginį atvažiavę garbūs svečiai buvo pakviesti į šventinį „Klaipėdos – Lietuvos kultūros sostinė 2017“ atidarymo vakarą piliavietėje.