Pirmasis bandymas

„Šis reiškinys yra labai reikšmingas Klaipėdos miestui bei regionui – iššūkių netrūksta, tačiau džiaugiuosi, kad viskas pavyko puikiai“, – teigė bienalės komandos komisaras Liudas Andrikis.

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose bei viešosiose miesto erdvėse iki spalio 31 d. pristatoma paroda kviečia į šiuolaikinio meno kelionę.

Tai pirmasis tokio formato renginys Klaipėdoje  mieste, kuriame, pasak kuratorių, ilgą laiką trūko didelio masto meno iniciatyvų.

Tokiam renginiui reikia didesnio pasiruošimo, komandos ir finansavimo.

„Vakarų Lietuvoje nėra didesnio meno festivalio, todėl nusprendėme, kad reikia sukurti kažką gražaus ir šiuolaikiško Klaipėdoje. Skeptikams dažnai tenka priminti, jog bienalė – tai tarptautinė paroda, vykstanti kas dvejus metus ir tokiam renginiui reikia didesnio pasiruošimo, komandos ir finansavimo“, – teigė kuratorius Valentinas Klimašauskas.

Subūrė 46 menininkus

Šių metų bienalės tema – tranzitas. Ji siejama su Klaipėdos istorija bei dabartimi, nes, pasak V. Klimašausko, miestas nuo seno yra judėjimo ir persikėlimo centras.

Tranzito idėja parodoje išskaidoma į ekologines, poetines, istorines ir kitas įvairiausias potemes.

Ekspozicijoje pristatomi ne tik šiuolaikiniai menininkų darbai, bet ir unikalios archyvinės fotografijos. Dalis jų buvo skirtos laikraščiams, spaudai, tačiau ilgainiui tapo miesto atminties fragmentais.

„Tai fotografijos, kurios atspindi Klaipėdos miestą, uostą, žmonių gyvenimą. Kai kurie autoriai yra nežinomi, bet jų darbai šiandien kalba savaip“, – pasakojo V. Klimašauskas.

Valentinas Klimašauskas / K. Audickaitės nuotr.

Į pirmąją Klaipėdos bienalę įsitraukė net 46 menininkai. Pagrindiniu partneriu tapo Vilniaus šiuolaikinio meno centras, o finansavimą skyrė Klaipėdos savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba bei Danijos meno fondas.

Architektė Gabrielė Černiavskaja pabrėžė, kad bienalė yra ne tik paroda, bet ir edukacinė platforma.

„Turime išsamią programą: audiogidus lietuvių ir anglų kalbomis, užduočių knygeles moksleiviams bei papildomas ekskursijas, kurios yra ne tik lietuvių, bet ir anglų bei rusų kalbomis. Į veiklas aktyviai įsitraukė savanoriai, kurie ir ves dalį šių ekskursijų“, – pažymėjo architektė.

Kritika – svarbi

Pasak kuratoriaus V. Klimašausko, didžiausias bienalės lūkestis – skatinti miestiečius ir svečius ne tik grožėtis kūriniais, bet ir diskutuoti, susipažinti su menininkų darbais.

„Norime, kad apžiūrėjus parodą, kiekvienas ką nors pajustų, o kritika – tai ženklas, kad bienalė veikia, nes diskusija ir yra meno esmė“, – teigė jis.

Bienalė Klaipėdoje – tik pirmasis žingsnis, tačiau organizatoriai įsitikinę, kad šis renginys gali tapti tradicija ir pritraukti dar daugiau kūrėjų bei žiūrovų iš visos Europos.