Klaipėdos dramos teatras palydėti sausį kviečia spektakliu  „Po atsisveikinimo“. Publika laukiama 31 d. 18 val. Žvejų kultūros rūmuose.

Spektaklio statytojai – režisierius Alvydas Vizgirda, scenografė Giedrė Brazytė, kompozitorius Gintaras Kizevičius ir aktoriai Darius Meškauskas, Igoris Reklaitis, Eglė Barauskaitė, Rimantas Pelakauskas, Regina Šaltenytė, Toma Gailiūtė tikisi, kad žiūrovams nuobodžiauti neteks. Pjesėje yra daug subtilaus humoro, šmaikščių dialogų, nenuspėjamų dalykų, detektyvo. Galų gale yra meilės trikampis, kuris visada labiausiai intriguoja.

Pjesės autorė – šiuolaikinė prancūzų dramaturgė Žasmina Rėza. „Po atsisveikinimo“ yra pirmas, 1987 m. jos parašytas veikalas teatrui ir tuoj pat apdovanotas prestižine Prancūzijos Moljero premija.

„Po atsisveikinimo“ - tai šeimos, kuri gyvena pagal kažkokias išgalvotas taisykles,  moralines normas, istorija. Visi jos nariai, sutramdę savo jausmus ir dėl to tapę pačių gyvenimo įkaitais, vienu ar kitu momentu pratrūksta, o finale atsitokėja. Anot aktoriaus D. Meškauskos, tada ir pakimba retorinis klausimas: kas būtų, jeigų viskas būtų paprasčiau?

„Po ta šeima seniai padėta bomba, o jauna mergina Eliza yra situacijos detonatorius. Ji mėgina tą atmosferą keisti, tačiau jai neleidžiama to padaryti. Ji nori išvažiuoti, bet aplikybės susiklosto taip, kad ir to ji padaryti negali. Šeima ją užsipuola, bet ištiesų užsipuola save“, - spektaklio esmę trumpai nupasakojo Natano vaidmenį sukūręs D. Meškauskas.

Anot aktoriaus, jo vaidinami personažai dažnai būna dinamiški, tačiau šiame spektaklyje yra priešingai. Natanas labai santūrus, uždaras, nedaugžodžiaujantis. D. Meškauskas prisiminė, kad reikėjo ilgai pagalvoti  ir paieškoti, kaip papasakoti savo personažo istoriją sausomis priemonėmis. „Būti staigiam, dinamiškam scenoje – lengviau, o čia reikia subtilių niuansų, saikingos kūno kalbos, susitvardymo. Profesine prasme  tai yra įdomi užduotis. Aktorių gyvenime gyvas toks posakis: rolė – lyg kulka. Taip parašyta, kad geriau ar blogiau suvaidinsi, bet vistiek būsi įsimintinas, ryškus. Natano rolė nėra tokia. Jai suvaidinti reikia daug proto, patirties. Jinai nėra dėkinga, nėra benefisinė, bet labai reikalinga spektaklio audiniui suklijuoti“, - apibūdino aktorius.

D. Meškausko pastebėjimu, spektaklis „Po atsisveikinimo“ nėra kažkokios naujos teatrinės kalbos atradimas, bet žiūrovai jį žiūri su malonumu ir pasisemia tam tikro peno.

Kritikai mėgsta Ž. Rėza pjesėms priskirti socialinį aspektą. Bet pačiai autorei patinka privesti personažą iki kulminacijos, nuplėšti kaukę ir pamatyti, kaip jis palūžta. Kai instinktai nugali, lieka gryniausia fiziologija.