KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRE REŽISIERIUS A. JUŠKA STATO SPEKTAKLĮ „VAKARŲ KRANTINĖ“
- Kauno.diena.lt inf. 1
Naują 88-ąjį sezoną Klaipėdos dramos teatras pradės premjera, kurią parodys rugsėjo pradžioje. Spektaklį pagal Bernardo-Marie Koltèso pjesę „Vakarų krantinė“ kuria jaunosios kartos režisierius, Eimunto Nekrošiaus mokinys Adomas Juška.
Primena skaistyklą
„Vakarų krantinės“ veiksmas nukelia į bevardę bevardžio miesto erdvę – industrinį jo pakraštį, skurdų, apleistą, beveik neegzistuojantį paprastiems miestiečiams, bet turintį savus gyventojus. Būtent čia susitinka ir dviem paroms susipina aštuonių labai skirtingų personažų gyvenimo linijos.
„Tai nuostabi pjesė, nesuprantu, kodėl ji dar nestatyta Lietuvoje. Ji mane absoliučiai sužavėjo – puikus tekstas ir pats pjesės konceptas. Joje kuriama situacija, suvedanti žmones, kurie neturi vienas su kitu nieko bendra ir įprastai jokiu būdu nesusitiktų. Per jų susidūrimą B. M. Koltèsas bando aiškintis, kaip veikia santykiai tarp žmonių, ar įmanomas kontaktas tarp, pavyzdžiui, turtingo maklerio ir pabėgėlio, nekalbančio jo kalba, koks tas kontaktas būtų, kas tarp jų gali atsitikti“, – apie dėmesį patraukusį kūrinį pasakojo A. Juška.
Anot režisieriaus, B. M. Koltèsas savo veikėjus patalpina į vietą, kuri primena skaistyklą: „Veikėjai dvi dienas ir naktis praleidžia apleistame angare prie krantinės. Kiekvienas kovoja už savo būvį, o mes galime juos stebėti. Kaip paskutiniame teisme jie visi atsako už savo troškimus. Man labai įdomu, kad autorius pabrėžia, jog žmonių santykiai veikia pagal tam tikrus ekonominius dėsnius – ko noriu ir ką galiu pasiūlyti, o bendravimas tarp žmonių – tai derybos, mainai, pirkimas ir pardavimas.“
Nelygybės modelis
B. M. Koltèsas (1948–1989) prieš savo mirtį Prancūzijoje buvo laikomas vienu ryškiausių ir savičiausių balsų teatro pasaulyje. Pasak A. Juškos, jis buvo jautrus socialinei nelygybei, daugybei jos formų, ir ši menininko savybė ne primityvia ar didaktiška forma, bet kūrybiškai atsiskleidžia ir „Vakarų krantinėje“.
„Tai jo eksperimentas. Jis teatre pastebi tą patį nelygybės modelį, kaip ir pasaulyje – spektaklyje įprastai yra keli pagrindiniai vaidmenys ir juos aptarnaujantys šalutiniai. Tad jis rašo pjesę, kurioje yra aštuoni lygiaverčiai personažai ir aštuonios lygiavertės istorijos. Kurti spektaklį pagal tokią medžiagą sunku. Pati pirmoji pjesės premjera Prancūzijoje patyrė fiasko. Bet man patinka jo užmojis, tai geras iššūkis ir jis darniai filosofiškai atliepia autoriaus pasaulėžiūrą“, – apibendrino specifinį Klaipėdoje statomo spektaklio pagrindu tapusios medžiagos pobūdį A. Juška. Aštuonių skirtingų, vienodai svarbių ir į darnų vyksmą scenoje susipinančių gyvenimų atvaizdavimas – nemaža užduotis režisieriui.
Svarbus elementas – vanduo
Klaipėda tiek savo istorija, tiek specifine uostamiesčio padėtimi išsiskiria iš kitų Lietuvos didmiesčių. Visą šio miesto gyvenimą įvairiomis formomis smelkiantis jūros ir marių artumas A. Juškai atrodo svarbus, tad, ir rinkdamasis kūrinį Klaipėdos dramos teatrui, galvojo apie tokį, kuriame vanduo būtų svarbus elementas.
„Pjesėje vanduo labai stipriai figūruoja veikėjų aplinkoje. Kažkas tame purviname užterštame vandenyje maudosi, kažkas ateina skandintis, kažkas, žiūrėdamas į vandenį, svajoja perplaukti į kitą krantą. Svarbus net pavadinimas – „Vakarų krantinė“, juo nurodoma į postkolonialistinį pasaulį, pastatytą ant nelygybės ir išnaudojimo pamatų. Mums, lietuviams, šis terminas gal neaktualus, bet kaip europiečiams – svarbus. Kaip europiečiai esame jo dalis“, – mano A. Juška.
Būsimame spektaklyje vanduo bus ne tik nujaučiamas, bet ir dalyvaus tiesiogiai.
Pastatymo iššūkiai
Paprašytas apibendrinti „Vakarų krantinės“ kūrimo iššūkius, A. Juška išskyrė ne scenografijos sprendimus ar lygiaverčių personažų santykių balansavimą.
„Pirmiausia jaučiu, kad svarbu nepamesti žmogiškumo, nes B. M. Koltèsas rašė ne apie idėjas, o apie žmones. Autoriui buvo labai svarbu, kad veikėjai yra labai konkretūs žmonės – ne funkcijos, ne tipažai, o žmonės su ryškiu vidiniu pasauliu. Antras dalykas – užčiuopti žanrą ir stilių, o tai šioje pjesėje nelengva. Trečias – padaryti taip, kad spektaklyje suskambėtų pjesės tekstas. Ji buvo rašyta ir scenai, ir tiesiog skaitymui, jos tekstas labai gražus, poetiškas, visoks. Negalima vaidinti tik per psichologiją, kartu negalima nutolti nuo žmogiškumo į poeziją ir filosofiją. Man svarbu nepaversti spektaklio nei komedija, nei kančios fiesta. Tame žmonių susidūrime yra ir tragedijos, ir komiškumo. Reikia lygiagrečiai ieškoti ir šviesos, ir tamsos“, – apie spektaklio kūrimo iššūkius kalbėjo režisierius.
Kūrybinė grupė
B. M. Koltèso „Vakarų krantinės“ premjera – rugsėjo 8 ir 9 d. Klaipėdos dramos teatre.
Spektaklio režisierius – A. Juška, B. M. Koltèso pjesę į lietuvių kalbą išvertė Akvilė Melkūnaitė, scenografė – Lauryna Liepaitė, kompozitorius – Vygintas Kisevičius, šviesų dailininkas – Julius Kuršis, kostiumų dailininkas – Džiugas Rumbutis, vaizdo projekcijų meninis pastatymas – Kornelijaus Jaroševičiaus.
Spektaklyje vaidmenis kuria aktoriai Eglė Barauskaitė, Renata Idzelytė, Laurynas Luotė, Darius Meškauskas, Digna Kulionytė, Igoris Reklaitis, Donatas Želvys, Michaëlis Nkenda.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
11 komentarai -
2 komentarai -
1 komentarai
Viltis