Parodoje eksponuojamos atkurtos tradicinės Mažosios Lietuvos pirštinės bei jų raštų ir spalvų įkvėpti autorinio dizaino mezginiai. Ši unikali kolekcija sukurta bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademijos studentais, kurie, remdamiesi šiuolaikinėmis jaunimo mados tendencijomis, ieškojo būdų, kaip tradicinius ornamentus pritaikyti šiandienos aprangoje.
Projektas „Amatystė Mažojoje Lietuvoje“, inicijuotas Klaipėdos etnokultūros centro, subūrė kūrybingą mezgėjų bendruomenę. Tradicinio mezgimo klube dalyvauja įvairaus amžiaus ir skirtingos mezgimo patirties moterys – tiek žinomos tautodailininkės, tiek pirmuosius mezginius mezgančios. Tai įvairių profesijų atstovės: pedagogės, teisininkės, inžinierės, fotografės, buhalterės, virėjos, grožio specialistės, floristės, valstybės tarnautojos, gidės, muziejininkės, verslininkės ir kt. Tačiau svarbesni ne skirtumai, o vienijantys bruožai – žavesys senaisiais rankdarbiais, noras pažinti krašto mezgimo tradicijas, jas tęsti ir dalyvauti mezgimą populiarinančiose veiklose.
Tradiciniui mezgimo klubui vadovaujanti, Mažosios Lietuvos pirštinių mezgimo tradicijos tyrinėtoja ir puoselėtoja, sertifikuota tradicinių amatų meistrė Irena Armonienė akcentuoja, kad megzti Mažosios Lietuvos pirštines nėra paprasta. Ypač tais atvejais, kai pasirenkama megzti pagal išeiginių, puošniausių krašto pirštinių pavyzdžius. Ploniausi siūlai ir smulkiausi raštai tampa tikrų tikriausiu kantrybės išbandymu.
Mažosios Lietuvos tradicinių pirštinių grožis – subtilus ir išskirtinis. Joms būdingi spalvoti riešeliai, megzti skersiniais ruoželiais iš skirtingų spalvų siūlų, o riešas dažnai užbaigiamas spalvoto rašto juostele, primenančia šimtaraštę juostą. Viršutinėje plaštakos dalyje įmegztas stambus ornamentas, o delnas ir pirštai tolygiai marginami smulkiais rašteliais. Ilgosios pirštinės puošiamos kelių eilių kutais ir įvairiomis dekoratyviomis, skirtingomis technikomis megztomis juostelėmis. Ypatingas akcentas – įmegzti žodžiai ar pirštinių savininko inicialai, suteikiantys kiekvienam mezginiui asmeniškumo.
Projekte dalyvavo Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto IV kurso grafinio dizaino studentė Beatričė Arštikytė ir VDA magistrantūros I kurso dizaino studentai Vesta Rugilė Nausėdaitė ir Arnoldas Šliuževičius. Beatričė skaitmenino lietuvininkių tradicinių pirštinių raštus, pagal kuriuos mezgėjos mezgė pirštinių kopijas. Vesta ir Arnoldas, konsultuojami kostiumo dizainerės Jolantos Rimkutės, tradicinius raštus pritaikė šiuolaikinei jaunimo aprangai. Studentų pasiūlytas koncepcijas adaptavo ir įgyvendino mezgimo klubo narės.
Parodai sukurti autoriniai ekspozicijos sprendimai – grafinė medžiaga ir eksponavimo įranga, atspindintys tradicijos ir šiuolaikybės dermę. Tikimasi, kad šios kolekcijos kūriniai paskatins plačiau taikyti lietuviškus raštus šiuolaikinėje madoje.
Kviečiame apsilankyti ir apžiūrėti parodą Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10). Ateikite pasigrožėti subtiliais Mažosios Lietuvos mezgimo raštais ir pajusti, kaip tradicija susitinka su šiuolaikiniu dizainu. Ši paroda – tikra kūrybinės bendrystės istorija, atskleidžianti, kaip senieji amatai gali įkvėpti naujas formas, spalvas ir idėjas.
Daugiau informacijos – www.etnocentras.lt.
Projektą finansuoja: Klaipėdos miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba.
Naujausi komentarai