Paroda atsirado bendradarbiaujant su Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutu. Menininkė kartu su tyrėjomis Olga Berežnova ir Ieva Sakovskaja rinko fitoplanktono mėginius ir stebėjo, kaip jie buvo tiriami laboratorijoje. Mėginiai surinkti iš ežerų, upių ir Kuršių marių – tarpusavyje susijusių vandens sistemų, maitinančių Baltijos jūrą. Pro mikroskopą matomi organizmai tapo pagrindiniu parodos objektu. Duomenys ir vaizdai buvo apdoroti naudojant „Imaris“ – mokslinės vizualizacijos programinę įrangą. Taip sudėtinga biologinė informacija virto naujomis spalvingomis vizualinėmis abstrakcijomis, leidžiančiomis pažvelgti į nematomą pasaulį.
Prancūzijoje gimusi, Suomijoje gyvenanti menininkė Ch. Mas yra surengusi parodų įvairiose Europos šalyse, o jos darbai eksponuojami ir muziejų kolekcijose. Medijų menininkė ir fotografė savo kūryboje jungia biologinius tyrimus, skaitmenines technologijas ir vizualųjį meną. Tai, pasak jos, padeda atskleisti žmogaus santykį su gamta, kitomis rūšimis ir technologijomis. Menininkės kūryboje mokslo vaizdai ir duomenys virsta jautriomis, dažnai futuristinėmis vizijomis.
Paroda svarbi Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrui, kuriame gydomi pakrantėje rasti Baltijos pilkųjų ruonių jaunikliai, nes joje atsispindi ir Baltijos jūros eutrofikacija. Ją sukelia perteklinis maistinių medžiagų kiekis, skatinantis spartų mikrodumblių augimą, dėl kurio mažėja vandenyje deguonies, vanduo praranda skaidrumą, atsiranda „negyvosios“ zonos. Tai yra didžiausia ekologinė grėsmė Baltijos jūrai, sukelianti grandininę reakciją, kuri tiesiogiai naikina jūros gyvybę.
Naujausi komentarai