Rūpestis gamta šiemet suvienijo ekošvietimo ir kultūros srityje didelę patirtį sukaupusį Lietuvos jūrų muziejų ir aplinkosaugos akcijų bei festivalių iniciatorių „Mes darom“ ir inspiravo kartu organizuoti festivalį „Darom prie jūros su DEXTERA“ I Melnragėje rugpjūčio 25–27 d.

VšĮ „Mes darom“ pastebėjo dvejus metus rengtą muziejaus „Tvarumo laboratoriją“, o bendradarbiavimas organizuojant kartu festivalį artimas ir muziejaus strateginiams tikslams.

Pasak muziejaus vadovės Olgos Žalienės, didžiausią įtaką, didinant visuomenės ekologinį sąmoningumą, muziejus gali padaryti organizuodamas arba pats dalyvaudamas renginiuose, projektuose, kurie ne tik inicijuoja aplinkosaugines veiklas, bet kartu šviečia, supažindina ir leidžia įsitikinti, kaip tvarumas gali tapti mūsų gyvenimo dalimi.

„Festivalio „Darom prie jūros“ tikslas yra didinti žmonių sąmoningumą aplinkosaugos klausimais per kranto tvarkymo darbus, edukaciją ir kultūrą“, – sakė Olga Žalienė.

Lietuvos jūrų muziejus festivalio metu surengs jau trečiąją „Tvarumo laboratoriją“.

„Tikimasi, kad taip atkreipsime didesnį visuomenės dėmesį į aplinkos problemas ir įkvėpsime didesniems pokyčiams“ – sakė O. Žalienė

Net trijų dienų trukmės nemokamas ir visiems atviras festivalis „Darom prie jūros su DEXTERA“ sukvies gamtos mylėtojus iš visos Lietuvos. Šiemet festivalį lydi turininga ir įtraukianti programa. Lietuvos jūrų muziejaus žinios ir patirtis padėjo praplėsti festivalyje vyksiančią ekošvietimo dalį ir surengti vieną didžiausių ir tradiciniu tapusį edukacinį renginį – „Tvarumo laboratorija“.

A. Mažūno nuotr. iš ankstesnių „Tvarumo laboratorijų“.

Rugpjūčio 25 d. festivalį atidarys muziejaus inspiruota, nuoširdi, bet itin aktuali diskusija „Tvarumas kaip gyvenimo būdas“. Jos metu vyks aktyvus pokalbis apie ekologines problemas ir žmonių reakcijas į jas. Diskusijos dalyviai aptars, kodėl vienus mūsų planetos būklė gąsdina ir įkvepia kardinaliems pokyčiams, kitus veda į savo kasdienių pasirinkimų ir prioritetų keitimą, o trečius stingdo abejingumas, nes jie netiki, kad pokyčiai iš tiesų gali padėti spręsti globalias problemas.

Tačiau yra žmonių, kurie aplinkosaugą ir tvarumą pažino iš kitos pusės ir atrado kasdienybėje džiaugsmą iš naujo pamatyti supančią aplinką, gamtą kaip didžiausią turtą, kurį norisi tausoti. Apie tai diskutuos Lietuvos jūrų muziejaus ichtiologas Tadas Poškys, muzikos grupės „Golden Parazyth“ narys Giedrius Širka, geografijos mokytoja, keliautoja, VU klimato grupės „Taikausi prie pokyčių“ įkūrėja Gintarė Klimienė, moderuos Arūnas Liubinavičius.

Po motyvuojančios diskusijos festivalio dalyvių lauks grupės „Golden Parazyth“ gyvo garso koncertas ir vasaros kino festivalio „Sidabrinės gervės naktys“ kino programa po atviru dangumi.

Rugpjūčio 26 d. vyks pagrindinė festivalio veikla – kopų sutvirtinimas žabų tvorelėmis ir klojiniais. Tokiu būdu jau daug metų yra stengiamasi apsaugoti kopas nuo išpustymo. Tuo metu taip pat surenkamos pakrantėje susikaupusios atliekos bei rastos poilsiautojų ar vėjo suneštos šiukšlės.

Po aplinkos išsaugojimo darbų Lietuvos jūrų muziejus lankytojus pakvies į „Tvarumo laboratoriją“. Šiuo renginiu siekiama praplėsti visuomenės ekologinį sąmoningumą, praktiškai demonstruojant įvairius aplinkai draugiškus ir tvarumą skatinančius išradimus, gaminius, paslaugas, įrenginius ir kitus sprendinius. „Tvarumo laboratorijos“ dalyviai yra gamintojai, kūrėjai, verslo, mokslo, kultūros ir kitų įstaigų atstovai, kurie savo veikla ar produkcija skatina tvaresnį vartojimą ir pasaulio išsaugojimą ateities kartoms. Todėl šio renginio lankytojai turės galimybę ne tik artimiau susipažinti su tvarumo aktualijomis, bet kartu išbandyti ir patirti, ko reikia, kad harmoningi santykiai tarp žmogaus ir gamtos būtų išsaugoti.

Antrąją renginio dieną vainikuos net du gyvo garso koncertai. Dalyvius ir festivalio žiūrovus linksmins Klaipėdos jaunimo teatro aktorių grupė „Graži ir ta galinga“ bei muzikantas, dainų ir tekstų autorius Kazimieras Likša.

Rugpjūčio 27 d. festivalio dalyviai bus pakviesti išbandyti EKO pasivaikščiojimus „Pajūrio istorijos“, susipažįstant su Klaipėda, parkais, aplinkiniais miškais, kultūrinėmis vietomis ir lankytinomis vietovėmis.