Sekmadienį visa Klaipėda dainuos ir šoks | KaunoDiena.lt

SEKMADIENĮ VISA KLAIPĖDA DAINUOS IR ŠOKS

  • 0

Šį sekmadienį Klaipėdoje vyks Lietuvos vakarų krašto dainų šventė. Tai bene didžiausias renginys, menantis turtingą ir prasmingą Lietuvos dainų švenčių vyksmą bei Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto indėlį į bendrą šalies kultūros, ypač dainų švenčių istorijos aruodą.

Prieš 95 metus – 1927-ųjų birželio 6 d. Klaipėdos miestas, kartu ir visa Mažoji Lietuva atšventė savo pirmąją laisvą visuotinę Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventę. Vydūno, Antano Vaičiūno, Adomo Brako, kitų lietuvių šviesuolių ir krašto Direktorijos sutelktomis pastangomis šventė tapo dar neregėta visų lietuvininkų dvasinės kultūros, tautinio gyvybingumo manifestacija. O ką turime šiandien?

Joje pasirodys daugiau nei 280 meninių kolektyvų ir daugiau nei 6 500 jų dalyvių iš visos Lietuvos.

„Kaskart, rengdamas kokį nors chorų renginį, ypač dainų šventę, susimąstau, kokia gi chorinės muzikos, dainų švenčių tradicijų mūsų mieste, o ir visoje Lietuvoje ateitis, ir visada sau atsakau ir noriu tuo tikėti – labai šviesi. Šventai tuo tikiu, – teigė Lietuvos vakarų krašto dainų šventės meno vadovas ir direktorius, Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ tarybos pirmininkas, Klaipėdos universiteto mišraus choro „Pajūrio aidos“ meno vadovas doc. Algirdas Šumskis. – Laikmetis daro savo ir įveda pataisymus mūsų planuose. Ryškiausias – COVID-19 pandemija, kurios išvarginti ir vėl imamės rengti dainų šventes, atsitiesti nuo karantino. Ir jei prieš pandemiją buvo stebimas Lietuvos chorų pakilimas, tai dabar su nerimu laukiu šios dainų šventės. Kokia ji bus, klausiu savęs... Tai tikras išbandymas mums visiems, jau įpratusiems „užsisėdėti“ namuose, virtualiose interneto svetainėse, dirbant iš namų. Taip, tai tikrai patogu ir žymiai efektingiau darbuotis, o ir gyventi. Bet kur mūsų tradicijos, kur mūsų bendravimo kultūra, kur muzika, ypač chorinė muzika, jos gilios tradicijos, juk dar nėra virtualių dainų švenčių ar ir jų laukia tokia ateitis? Pasaulyje vėl žvanginama ginklais, vėl blogio jėgos kėsinasi į tautą, žmogų, laisvę. Didžiausias pasipriešinimas tam – tautinė savimonė, tautinis atsparumas, tautinė kultūra ir meilė savo kraštui – ugdykime tai savyje, čia mūsų stiprybė. Pasaulis neturi to, ką turime mes, – mūsų tautos savasties ir pasididžiavimo šaltinis – dainų šventės. Lietuvos dainų švenčių tradiciją, kaip saugotiną ir puoselėtiną tautos nematerialaus paveldo vertybę, aukštai įvertino pasaulinė organizacija UNESCO. Klaipėdos miestas buvo ir yra vienas iš dainų švenčių vertybių ir tradicijų gynybos ir puoselėjimo bastionų, savo turtinga praeitimi ir dabartimi tiesiantis tiltus į mūsų visų ateitį. Vis dar turime kuo didžiuotis: juk puoselėjame turtingą chorinės kultūros ir dainų švenčių tradiciją, esame sukaupę didžiulę patirtį, ir turime vietą – Vasaros koncertų estradą, kuri yra sudedamoji ir neatskiriamoji šio paveldo dalis. Tai it sakrali vieta, kurioje vyksta dainų šventės. Tai vieta, kurioje liudijame savo tautos tvirtumą, vienybę, taurumą, orumą, ji mums tarytum aukuras, kuriame dega šventoji dainų švenčių ugnis, kurią kiekvienas lietuvis nešioja savo širdyje, o kai visi susilieja į didžiulę dainų šventę, Lietuva atgimsta, išsivalo, pagražėja. To neturime prarasti, tai būtina išsaugoti. Dainų šventė – tai mūsų tautos sakralinė vieta, tarytum tautinės ir chorinės kultūros bažnyčia, kurioje vyksta dainų švenčių apeigos, atlaidai, kaip aukščiausias tautos dvasinis virsmas. Joje liudijama ir išpažįstama tautos savastis, būdas ir būtis. Dainų šventė – tai tautą telkiantis veiksnys, tai kvietimas santarvei, vienybei, siekiui kurti, taurinti, gražinti Lietuvą, tai kvietimas aukai, prasmingam būdui gyventi ir dirbti ne dėl asmeninės, bet dėl Lietuvos gerovės – „vardan tos...“. Štai dainų švenčių pamatinės Tautos giesmės vertybės, kurios kiekvieno mūsų širdyje, įprasmintos menine kalba, tampa tautos stiprybės ir gaivos šaltiniu, trykštančiu iš seniausių amžių gelmių į nūdieną. Jos permąstomos ir aktualizuojamos ne tik dainų šventėje, bet ir kasdienybėje, mus taurina ir stiprina tikėjimu, kad esame, tikėjimu, kad būsime čia, savo bočių, senelių, tėvų ir mūsų pačių mylimame krašte, savo Lietuvoje. Tai ir yra mūsų dainų švenčių esmių esmė ir prasmė.“

Taigi Lietuvos vakarų krašto dainų šventės tikslai labai aktualūs nūdienos kontekste – lietuviška daina ugdyti jaunąją kartą, puoselėti joje gėrį ir grožį, skiepyti meilę ir pagarbą Lietuvai, jos žmonėms, istorijai, kultūrai, puoselėti ir tęsti chorinio dainavimo ir dainų švenčių tradicijas.

Birželio 12 d. 17 val. Klaipėdos vasaros koncertų estradoje visus suburs Lietuvos vakarų krašto dainų šventė. Joje pasirodys daugiau nei 280 meninių kolektyvų ir daugiau nei 6 500 jų dalyvių iš visos Lietuvos. Šventėje išsiskleis platus meninės raiškos spektras – chorai, tautinių instrumentų orkestrai, šokėjų ansambliai. Šventės dieną vyks Klaipėdos kariliono koncertas, eitynės, tautodailininkų ir amatų mugė, kiti renginiai.

„Pabūkime kartu, paliudykime, kad esame nuostabi tauta, mylinti savo kraštą ir gerbianti jos turtingas tradicijas. Švęskime prasmingai savo šventę, iškiliai ir išdidžiai, dainuokime iš širdies į širdį, skelbkime tautos gyvenimo giesmę“, – kviečia Lietuvos vakarų krašto dainų šventės Klaipėdoje rengėjai.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS