Klaipėdos bienalė nesiekia pristatyti vizualiai įspūdingų, žadą atimančių kūrinių ar technologinių naujovių. Jos tikslas – per meno raišką kalbėti temomis, kurios šiandien svarbios kiekvienam: apie istorinę atmintį, ekologiją, socialinius virsmus. Tai nėra paroda, kurią galima apžiūrėti skubant – ši patirtis reikalauja laiko ir atidos, nes kūriniai atsiveria pamažu, leisdami išvysti vis naujų prasminių sluoksnių. 

Kad lankytojui būtų lengviau įsigilinti, galima pasinaudoti audiogidu arba popieriniu gidu su kūrinių aprašais. Taip pat parengta įvairiapusė edukacinė programa: ekskursijos su gidais, kūrybinės dirbtuvės, užsiėmimai moksleiviams. Ji padeda atrasti, kaip menas gali tapti įrankiu aplinkiniam pasauliui suprasti. Šiuolaikinis menas nėra skirtas tik ekspertams ar išrankiems žinovams – jis gali tapti atradimu kiekvienam, kas nori pažvelgti į pasaulį kitu kampu.

Prasmingiems pokalbiams – bienalės temos ir idėjos

Ar menas skirtas tik pramogai? Klaipėdos bienalėje siekiama daugiau: paskatinti klaipėdiečius ir miesto svečius susimąstyti apie meną, atrasti savo ryšį su miestu, jo istorija ir sukurti naujų prasmių.

Pagrindinė bienalės tema – tranzitas. Jis tyrinėjamas per daugiaetninės Klaipėdos regiono istorijos erdves, kurios per paskutinį šimtmetį patyrė neatpažįstamas transformacijas.  

Tranzito potemėms išskleisti svarbi ir ekologija, žmogaus santykis su gamta, politiniai aktyvistų judėjimai.

Bienalės tema išryškina uostamiestį ir kaip krovinių, keleivių tranzito ir logistikos centrą. Įdomu, kad ši prasmė atsiskleidžia per meno kalbą, kuri yra poetinė, filosofinė, estetinė ir lankytojui siūlo iš naujo permąstyti savo ir savo miesto identitetą.

Simbolinę reikšmę turi bienalės pavadinimas „Saulėlydis kas dvejus metus“, kuris nurodo astronominį laiką: kaip tie dangaus kūnai lėtai keliauja savo trajektorija, taip ir lankytojas turi progą sulėtinti žingsnį ir mąsliai judėti tarp parodos kūrinių.

Svarbu paminėti, kad bienalė nėra objektyvios Klaipėdos istorijos ar vietinę šiuolaikinio meno sceną atspindinti paroda.

Pristatoma įvairiapusė bienalės edukacinė programa

Rugsėjo 27 d. prasidėjo susitikimai su menininkais, ekskursijos su gidais ir toliau tęsiasi edukacijos moksleivių grupėms. 

Taigi bienalę galima patirti su vedlio pagalba, taip pat KKKC Parodų rūmuose prieinami audiogidai (sudarytoja Daura Polonskytė), nemokamai dalinami spausdintiniai parodos gidai – knygelės, kuriose išsamiai aprašyti bienalės menininkai ir jų kūriniai bei kurios padeda susigaudyti po parodos erdves. Vaikų ir suaugusiųjų laukia nemokami kūrybiški bienalės galvosūkiai. 

J. Balsevičiaus nuotr.

 Išsami bienalės edukacinė programa

Spalio 10 d. 17.30 val. pokalbiai su menininkais: Juta Kiudė kalbins Rodioną Petrovą, Remigijų Treigį ir Arūnę Baronaitę (viešbutis „Rėja“, Teatro g. 1).

Spalio 11 d. 12 val. Remigijaus Treigio kūrybinės fotografijos dirbtuvės „Naujos formos atradimo džiaugsmas: fotografinis žvilgsnis į Klaipėdos miestą“ (Didžioji Vandens g. 2). 

Spalio 11 d. 13 val. ekskursija su KKKC gide Jolanta Uktveryte Parodų rūmuose (LT). 

Spalio 12 d. 12 val. Remigijaus Treigio kūrybinės fotografijos dirbtuvės „Naujos formos atradimo džiaugsmas: fotografinis žvilgsnis į Klaipėdos miestą“ (Didžioji Vandens g. 2) 

Spalio 17 d. 17.30 val. ekskursija su KKKC gide Jolanta Uktveryte Parodų rūmuose (LT). 

Spalio 18 d. 11.30 val. plastiko cirkuliacijos žemėlapio dirbtuvės „Mikroplastiko srovės“ su Arūne Baronaite (Bažnyčių g. 10). 

Spalio 18 d. 13 val. ekskursija su KKKC gide Jolanta Uktveryte  Parodų rūmuose (LT).

KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas – trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba). Renginių metu bus fotografuojama ir filmuojama. Informuojame, kad dalyviai gali būti matomi renginio nuotraukose ir vaizdo įrašuose, publikuotuose įvairiose medijos priemonėse. Daugiau informacijos – www.kkkc.lt. 

Bienalę finansuoja: Klaipėdos miesto savivaldybė; Lietuvos kultūros taryba; Danijos meno fondas. 

Meninink(i)ų sąrašas: Gabrielė Adomaitytė, Matti Aikio, Bernardas Aleknavičius, Madeleine Andersson, Tekla Aslanishvili, Arūnė Baronaitė, Nina Beier, Vitalijus Butyrinas, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Dovilė Dagienė, Vytautas Daraškevičius, „Doooooris“, Milda Drazdauskaitė, Irena Giedraitienė, Henrikas Gulbinas, Karla Gruodis, Vidmantas Ilčiukas, Agnė Jokšė, Edith Karlson, Joachim Koester, Algimantas Kunčius, Česlovas Lukenskas, Paulius Makauskas, Simon Dybbroe Møller, Paulina Mongirdaitė, Katja Novitskova, Vitalija Petraitytė, Rodion Petroff, Emilija Povilanskaitė ir Clara Schweers, Romualdas Požerskis, Liudvikas Ruikas, Janina Sabaliauskaitė, Julija Skudutytė, P. Staff, Marija Sučilaitė, Malka Sultan, Veronika Šleivytė, Virgilijus Šonta, Aske Tiberg, Viktor Timofeev, Remigijus Treigys, Gintautas Trimakas, Raimundas Urbonas, Lesia Vasylchenko ir kiti.  

Bienalės organizavimo komanda: Komisaras: Liudas Andrikis. Kuratorius: Valentinas Klimašauskas. Kuratoriaus asistentė: Viktorija Misiulė. Architektė: Gabrielė Černiavskaja. Prodiuserė: Žana Jegorova. Koordinatorės: Justina Trapokaitė, Gabija Savickaitė. Grafinis dizainas: Vytautas Volbekas. Komunikacija: Dora Žibaitė. Edukacinės programos kuratorė: Daura Polonskytė. Edukatorės: Aurelija Šiuškaitė, Jolanta Uktverytė. Tekstų autorė: Banga Elena Kniukštaitė. Lietuvių kalbos redaktorė: Dangė Vitkienė. Vertėjai: Alexandra Bondarev, Paulius Balčytis. Anglų kalbos redaktorė: Gemma Lloyd. Techninis įgyvendinimas: Robertas Laugalys, Tomas Tarvydas, Vaclovas Leikus, Audronius Žemgulys, Rimantas Zaleckas. Apšvietimas: Justas Bø. 

Pagrindinis partneris: Šiuolaikinio meno centras (Vilnius).  

Partneriai: „Arlekinas“, Baroti galerija, „Forum Cinemas“, Šeiko šokio teatras, Prano Domšaičio galerija, Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultetas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, „LTG Infra“, Klaipėdos „Akropolis“, viešbutis „Rėja“, „Meno avilys“, „Sinematika“, „Musangas“.  

Informaciniai partneriai: „Jūra / Meer / Sea“ , „Kultūros uostas“, „Kultūrpolis“, dienraštis „Klaipėda“.  

Rėmėjai: „Stemma Group“, „VMG group“, „Vakarų laivų gamykla“.  

Dėkojame: visiems dalyvaujantiems menininkams ir menininkėms, galerijai „Meno niša“, Mažosios Lietuvos istorijos muziejui, MO muziejui, Lietuvos jūrų muziejui, Kupiškio etnografijos muziejui, Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui, Lietuvos fotomenininkų sąjungai, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutui, „Klaipėdos kultūros fabrikui“ (KUFA), Dainiui Raupeliui, Vasilijui Safronovui, Arūnui Balčiūnui, Mindaugui Žiliui, Vsevolodui Kovalevskij, Editai Arlauskei, Mikalojui Urbonui, Laimai Andriekienei.