110 METŲ SUKAKTĮ MINĖSIANTI KLAIPĖDIETĖ: ILGĄ AMŽIŲ LĖMĖ GYVENIMAS BE PYKČIO

Klaipėdoje gyvena moteris, netrukus minėsianti 110 metų sukaktį. Juzė Mauricienė yra vyriausia ne tik uostamiesčio, bet, ko gero, ir Lietuvos gyventoja.

Šios ilgaamžės gimtadienis – birželio 16-ąją. Nors ir itin garbingo amžiaus, moteris dar gana savarankiška: apsirengia, pavalgo, vaikšto po namus, kalbasi su namiškiais.

Tiesa, pastaruoju metu labai susilpnėjo jos klausa ir regėjimas. Kai anūkė nori ką nors pasakyti močiutei, jai tenka šaukti prie pat senolės ausies.

"Močiutė yra blaivaus proto ir gana gyvybinga, tiesa, dieną dažniausiai ilsisi. Galima jai pavydėti stiprios sveikatos. Pas gydytoją yra buvusi gal tik kelis kartus, todėl valstybei nėra našta. Jai medikų nereikia, gerai jaučiasi, maisto neskiria, bet dažniausiai valgo mažai. Labiausiai mėgsta pieno produktus. Dar prieš kelerius metus ji ir į bažnyčią nueidavo. Kaip ir kiekvienas žmogus, ji turėjo bėdų, bet paprastai stengdavosi ramiai į viską reaguoti", – pasakojo ilgaamžės anūkė Vida.

Dar prieš kelerius metus ji ir į bažnyčią nueidavo.

Senolė gimė Šilutės rajone, Pjaulokiuose, jos tėvai buvo kilę iš Tenenių. Didžiąją savo gyvenimo dalį J.Mauricienė gyveno Žemaičių Naumiestyje.

Užaugusi su penkiais broliais, moteris visą gyvenimą labai daug dirbo, maždaug prieš tris dešimtmečius tapo našle ir persikėlė gyventi pas dukrą Juzefą Venckienę, kuriai dabar – 88-eri. 100 metų sulaukė ir vienas senolės brolių.

Ilgaamžei likimas lėmė išgyventi du pasaulinius karus, daug valdžių ir santvarkų pasikeitimų.

J.Mauricienė pagimdė aštuonis vaikus, trijų jau neteko.

Anūkė prisiminė, kad močiutė dainavo chore ir visada buvo gerai nusiteikusi. Galbūt tai ir yra jos ilgaamžiškumo paslaptis.

Dėl močiutės amžiaus abejonių nėra, moteris turi ne vieną dokumentą, kuriame fiksuojama, kad J.Mauricienė gimė 1909 m. birželio 16 d.

Senolė nepažino dienraščio korespondentų, bet rūpinosi, kad svečiai būtų pavaišinti, stojosi pasitikti, sveikinosi už rankos, kvietė sėstis. Moters veide švietė šypsena.

Dabar J.Mauricienė nebeišeina į lauką, tad kiekvienas svečias ją džiugina.

Prieš penkerius metus kalbinta bažnyčios, kurioje lankydavosi, bendruomenės narių, senolė atviravo gyvenanti su Dievo palaima, niekada nepykstanti ir visiems atleidžianti.