A.Brazauskas praregėjo

Vienas garsiausių Lietuvos pensininkų Algirdas Brazauskas savo pavyzdžiu parodė, kaip išmokyti valdžią matyti svetimą skausmą.

Nuo pavasario Vilniaus universitete dėstytojauti ketinąs ekspremjeras, socdemų lyderis A.Brazauskas praregėjo, kad dėstytojų atlyginimai gėdingai maži.

Nors dėstytojai jau seniai užkimo beaiškindami valdžiai apie savo atlyginimus.

Išsilavinę, po kelias užsienio kalbas mokantys universitetų pedagogai tegauna apie 1000-1500 litų. Be to, jie yra priversti blaškytis po kelias aukštąsias mokyklas.

Anksčiau A.Brazauskas kažkaip negirdėjo akademinės bendruomenės aimanų. Negirdėjo ir to, kad šalies intelektualai emigruoja dėl ilgesnio lito.

Galbūt A.Brazauskui žadą užtraukė, kai sužinojo savo algą, kurią gaus už paskaitas tema „Politikos formavimo procesas Lietuvoje“ Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

Ekspremjeras, eksprezidentas 30 studentų grupei dėstys kartą per savaitę.

A.Brazauskas papurtė net savo įpėdinį - Premjerą Gediminą Kirkilą, kad šis nepamirštų dėstytojų algų.

Po tokio kad ir pavėluoto rūpesčio akademinė bendruomenė gali tikėtis gerų pokyčių.

Reikėtų, kad įtakingi politikai, baigę karjerą, būtų įdarbinti arba apgyvendinti ten, kur susikaupusių problemų jie nenorėjo matyti.

Pavyzdžiui, galėtų ūkio ar aplinkos eksministrai padirbėti statybose ir laivų remonto gamyklose.

Gal tuomet būtų išspręsti darbų saugos reikalai, kad ten kasdien nebūtų žalojami žmonės.

Reikėtų iš buvusių premjerų atimti butus, kad jiems tektų pagyventi nuomininkų kailyje ir pastovėti savivaldybių socialinio būsto eilėse.

Gal tada atsirastų pinigų ne tik giliavandenių uostų fantazijoms, bet ir būstams statyti.

Jei merams žiemą būtų uždrausta važinėti automobiliais, tai po šalčių palijus šaligatviai nevirstų pėsčiųjų spąstais - ledu vandenyje.