AISTROS GARGŽDUOSE: DĖL KERTAMŲ MEDŽIŲ PIKETO – TYRIMAS

Į kuriozinę situaciją pateko Klaipėdos rajono tarybos narys Viktoras Kura. Politikui teks lankytis Klaipėdos rajono policijos komisariate, kuris pradėjo tyrimą dėl nesankcionuoto piketo. Prie šios protesto akcijos organizavimo prisidėjo ir tarybos narys.

Piketavo prieš piketuotojus

Paaiškėjo, kad piketą rengę visuomeninio rinkimų komiteto "Kuriam kartu" atstovai nesivargino šiam renginiui gauti savivaldybės leidimo.

"Mes tik penktadienį sužinojome, jog Gargždų parke šią savaitę gali būti pradėti kirsti parko medžiai. Savivaldybė savaitgaliais nedirba. Kaip tuos leidimus gauti? Aš nematau nieko tokio čia", – kalbėjo tarybos narys, parke organizavęs piketą visai be jokių leidimų.

Į piketą dėl Gargždų parko medžių išsaugojimo susirinko kelios dešimtys piketuotojų.

Labai keista, tačiau 15-os plakatais nešinų gargždiškių būrelis stojo už Gargždų parko sutvarkymo projektą.

Šioje barikadų pusėje piketavo oficialiai registruotos Gargždų bendruomenės atstovai, kurie ne tik dalyvavo puoselėjant parko sutvarkymo idėją, bet ir patys prisideda prie jo tvarkymo darbų.

Kitoje barikadų pusėje susirinko valdančiajai daugumai oponuojančių politikų raginti gargždiškiai.

Pozicija: buvęs Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius S.Karbauskas tikino, kad piketuotojai ne vogti ėjo, bet, jei reikės, mokės baudas. (Redakcijos archyvo nuotr.)

"Prieš įstatymą visi lygūs. Nesvarbu, ar tarybos narys, ar politikas. Susirinkimų įstatymas numato tvarkas, prašymas turėjo būti pateiktas savivaldybei prieš penkias dienas. Prašymo nebuvo. Leidimas nebuvo duotas. Mes pradėjome tyrimą ir netrukus duosime visuomenei atsakymus dėl jo", – patikino Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkė Rasa Stasiulaitienė.

"Kas ta Gargždų miesto bendruomenė? Tie keli žmonės? Ar jie atstovauja 15 tūkst. žmonių interesams? Jei sekmadienį už mus atėjo 200 žmonių. Gal jie yra tikroji bendruomenė? Mums nerimą kelia tai, jog savivaldybė nori iškirsti porą šimtų medžių Gargždų parke. Mes nesakome, kad parko nereikia tvarkyti. Jį reikia tvarkyti. Piketas buvo už medžių išsaugojimą. Mes norime nepriklausomos dendrologinės ekspertizės", – aiškino V.Kura.

Patys projektą ir palaimino?

V.Kura aiškino, kad toks ekspertizės reikalavimas nesužlugdys parko sutvarkymo darbų.

"Pirmu etapu už 300 tūkst. eurų numatyta iškirsti medžius, pradėti parko sutvarkymo darbus. Antruoju etapu, kuris kainuos 800 tūkst., bus įrengiami takeliai, atliekami kiti darbai. Pats laikas kelti klausimus, kol dar medžiai nenukirsti", – kalbėjo V.Kura.

Lietuvoje dėl medžių vyksta visiška šizofrenija.

Paklaustas, ar medžių klausimas rajone nėra tik politikavimo įrankis, V.Kura sutriko.

"Kuo čia dėta politika? Žmonės nori išsaugoti sveikus medžius", – argumentavo V.Kura.

Beje, V.Kura, kaip ir buvęs Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, praėjusios kadencijos metu pats pritarė parko sutvarkymo projektui.

"Taip, parko sutvarkymo koncepcija vystyta dar tuo metu, kai aš buvau administracijos direktoriumi. Bet kertamų medžių skaičius paaiškėjo tik gruodį, anuomet mes negalėjome žinoti, kiek jų bus iškirsta. Aš net nėjau į piketą. Ai, kad neapkaltintų politikavimu. Taip, policija buvo. Duomenis užsirašė. Bet mes juk ne vogti ėjome", – už piketuotojus kalbėjo tarybos narys S.Karbauskas.

Atsodins 256 medžius

Klaipėdos rajono mero patarėjas Jevgenijus Bardauskas priminė, kad parko tvarkymo idėja gimė net ne savivaldybės koridoriuose, o pačios Gargždų bendruomenės narių gretose.

"Iniciatyva atėjo iš žmonių. 2011 m. buvo atlikta galimybių studija. Kelerius metus Gargždų miesto gyventojai buvo kviečiami teikti pasiūlymus ir idėjas, kaip sutvarkyti parką. Jis nebuvo tvarkomas pusšimtį metų. Aplinkos ministerija šią galimybių studiją įvertino pažymėdama, jog tai puikus savivaldybės ir miesto bendruomenės bendradarbiavimo pavyzdys", – faktus dėstė J.Bardauskas.

2016 m. buvo parengtas techninis parko sutvarkymo projektas.

"Jame buvo įvardinta, jog numatoma iškirsti 213 medžių. Ant šio projekto parašą dėjo tuometis administracijos direktorius S.Karbauskas. Jo kolegos, kaip ir V.Kura, laimino šį projektą ir dėl šių medžių nesakė nė vieno žodžio", – priminė mero patarėjas.

Tačiau realių parko sutvarkymo darbų imtasi tik praėjusiais metais. Gruodį įvyko rangos darbų konkursas.

"Kodėl buvusi valdžia nesiėmė projekto įgyvendinimo, neaišku. Šiuo metu projekto įgyvendinimas suskaidytas į tris etapus. Visa informacija buvo teikiama gyventojams, projektas buvo viešintas ir derintas su visuomene. Projekto pristatyme dalyvavęs miškininkas pabrėžė, jog bus kertami tik grėsmę gyventojams keliantys medžiai", – tikino J.Bardauskas.

Dėl medžių kilus ažiotažui, specialistai dar kartą persvarstė ir patikrino medžių būklę.

"Pagrindinė parko alėja nebus liečiama. Bus siaurinamas pagrindinis takas, iš abiejų pusių – po 1,5 metro. Mokslininkai aiškina, kad liepų šaknims darbai netrukdys. Bus išsaugota kelios dešimtys medžių. Specialia įranga medžiai buvo patikrinti. Šalia gyvenamųjų namų augantys klevai bus šalinami, nes tyrimai parodė, jog medžių šerdys yra išpuvusios. Medžiai kelia pavojų. Dar vienas akcentas – iš viso bus atsodinti 256 medžiai", – aiškino J.Bardauskas.

Be viso to, prašoma dar vieno eksperto pagalbos, kuris kirsti numatytus medžius tikrins akustiniu tomografu.

Tada bus dar aiškiau įvardinta, kurie medžiai yra supuvę, kurie – ne. Galutinis ketinamų iškirsti medžių skaičius paaiškės po dviejų savaičių.

Apskundė ministrui

Aistros dėl Gargždų parko medžių, panašu, jau ritasi iki Vilniaus. Pajūrio regioninio parko direkcijos ekologas gargždiškis Erlandas Paplauskis už tai, jog sekmadieninio piketo metu pasisakė už parko sutvarkymo projektą, gali sulaukti skundų aplinkos ministrui.

Erlandas Paplauskis / Redakcijos archyvo nuotr.

Pasipiktinę gargždiškio privačia nuomone piliečiai surašė skundą Kęstučiui Mažeikai.

"Nesibaiminu. Aš atostogauju ir galiu reikšti bet kokias nuomones. Tačiau Gargždų bendruomenės veikloje dalyvauju jau 10 metų. Gargždų parkas yra visiškai suniokotas sovietinių mužikų, kurie sodino medžius bet kaip ir bet kur. Dvarų kultūros neliko tuomet, kai atėjo proletariato diktatūra. Parkas nėra miškas. Jei norima auginti lentas, medžiai sodinami vienas šalia kito. O parke turi būti išlaikoma struktūra, atveriamos erdvės, formuojamos medžių lajos", – kalbėjo E.Paplauskis.

Pasak jo, kur ir ką kirsti nurodė ne šiaip kas nors, o situaciją išanalizavęs miškininkas.

"Lietuvoje dėl medžių vyksta visiška šizofrenija. Dabar jau net supuvusio medžio negalima kirsti be piketų ir peticijų. Iš viso šiame parke bus kertama vos 10 proc. augmenijos. Čia vyksta parko gelbėjimas, o ne naikinimas. Per sovietmetį jame nebuvo suformuota senųjų medžių pamaina", – tikino E.Paplauskis.

Beje, Gargždų miesto bendruomenės iniciatyva parko teritorijoje kuriama ir žydinti narcizų bei saulučių pieva.