Anot, neva, pasak, esą

Šio komentaro pavadinime - keturi stebuklingi žodžiai, padedantys žurnalistams atskleisti tiesą. Be šių bedvasių žodelių reporteris gali visą gyvenimui likti skolingas antstolių kontorai arba net išbandyti barščių skonį Lukiškėse.

Šiais laikais nereikia slėptis po alegorijomis, kaip tarybinių laikų žurnalistams ar rašytojams. Ezopo kalba tada buvo neprisitaikiusių prie režimo plunksnos brolių vienintelė galimybė pasakyti tiesą.

Dzeuso žodžiai iš Justino Marcinkevičiaus „Heroica arba Prometėjaus pasmerkimas“: „Jūs - pasmerkėt ir jūs - įvykdėt bausmę. /Džiaugiuosi jūsų sąmoningumu“... yra kalba ne apie antikos dievų klastą, o apie būdą, kaip tarybų valdžia susidorodavo su disidentais. Į teismą prieš disidentus ateidavo paliudyti papirkti ar prigąsdinti liudininkai kaip Hefaistas: „Man reik gyventi. /Tėvai seni... be to, ką tik vedžiau.“

Bausmės tarybinės tėvynės išdavikui reikalaudavo liaudies masės. „Tai buvo teismas, kuriame ne aš, /o jūs VISI jį kaltinot ir smerkėt: /ir žemdirbiai, ir piemenys, ir Kalvis, /ir Moteriškė...“, - džiaugėsi pavykusia viešųjų ryšių akcija J.Marcinkevičiaus Dzeusas, lyg koks nors pirmasis partijos sekretorius.

Nors Ezopo kalba nebemadinga, tačiau rašantiems vis tiek reikia dangstyti tiesą, nes teismai vykdo teisingumą, o ne ieško tiesos.

Teismą dažniausiai laimi tie, kurie pasisamdo brangesnį advokatą.

Tada į pagalbą ateina stebuklingi žodeliai: „Pasak lankytojos, vedėjas už paslaugą esą paėmė 4 tūkst. litų“, „Anot nenorėjusio prisistatyti valdininko, ministras jau antrą mėnesį į darbą ateina neva tik išsipagirioti“.

Ar etiška žurnalistui abejones skelbti viešai?

Jei to nebūtų daroma, visuomenė niekada nesužinotų, kiek į valdžią pakliūva chamų, sukčių ir negabių asmenų. Neišgirstų apie jų juodus darbelius. Nekontroliuojama valdžia palaidotų ne tik viltis kada nors išbristi iš skurdo, bet ir krauju iškovotą laisvę bei demokratiją.

Tarybų valdžios metais kodas į tiesą buvo žymiai sunkesnis, bet kas norėjo, kam rūpėjo, tas suprasdavo, ką iš tikrųjų buvo norima pasakyti alegorija.

O dabar kodas visai paprastas - skaitant reikia praleisti žodelius, kuriais žurnalistas apsidraudžia ar reiškia abejones.