Dėl sausį pajūryje praūžusių audrų labiausiai nukentėjo Nidos, Melnragės, Girulių paplūdimiai, mažiausiai paliesta Palanga, teigia vertinimą atlikusi Aplinkos apsaugos agentūra.

Kaip antradienį informavo Aplinkos ministerija, neeilinį jūros krantų pokyčių monitoringą atlikę specialistai didelius kopagūbrio pažeidimus fiksavo Nidos rekreacinėje zonoje. Čia apsauginis pajūrio kopagūbris nuardytas apie 280 metrų ilgio ištisiniame ruože, nuardyto šlaito aukštis siekė iki penkių metrų. Taip pat užfiksuotas ištisinis šlaito nuardymas kitoje vietoje, dar 423 metrų ilgio ruože.

Preilos rekreacinėje zonoje, ištisinėje atkarpoje nuardytas šlaitas siekė 2–3 metrus.

Girulių rekreacinėje zonoje užfiksuoti ištisiniai žymūs paplūdimio nuardymai, pažeista, nuniokota infrastruktūra. Nuardyto šlaito aukštis siekė iki 3–4 metrų, paplūdimyje suformuoti slenksčiai, kurių aukštis vietomis viršijo vieną metrą. Nuplauta ne mažiau kaip penki metrai paplūdimio, apsauginio pajūrio kopagūbrio.

Melnragės rekreacinėje zonoje apsauginis pajūrio kopagūbris taip pat nuardytas smarkiai, kai kur kopagūbrio papėdėje prinešta smėlio.

Smarkiai suardyti krantai ir paplūdimiuose ties Nemirseta – čia ištisiniuose paplūdimio ruožuose nuardyto šlaito aukštis siekė apie tris metrus.

Naglių gamtiniame rezervate krantai nuardyti minimaliai, tačiau šioje vietoje jūra išplovė daugiau gamtinės kilmės ir žmonių išmestų šiukšlių. 

Pasak aplinkosaugininkų, Palangos paplūdimyje situacija kiek geresnė – čia stebėtoje teritorijoje buvo nuardyta apie du metrai paplūdimio, suformuotas apie metro aukščio slenkstis.

Agentūros teigimu, pagrindinės priežastys, padariusios žalą krantams – sausio 30-ąją ir ankstesnėmis dienomis vyravę stiprūs šiaurės, šiaurės vakarų vėjai, kurių greičio gūsiai siekė net iki 35 m/s, taip pat ir pakilęs vandens lygis bei stiprios bangos – jų aukštis siekė 4–4,5 metro.

Pabrėžiama, kad minėtose pakrantės zonose nuolat stinga jūros pernešamo priekrantės smėlio, todėl iš jūros į pakrantę išmetamo smėlio kiekis yra labai nežymus, jis nesikaupia krante ir taip negali pristabdyti bangų mūšos paplūdimiuose.

Kaip skelbta anksčiau, audros smarkiai apgadino ir įvairią pajūrio infrastruktūrą –  išardyti mediniai laiptai, takai, apžvalgos aikštelės, treniruokliai ir kita įranga. Stichijos nusiaubtas teritorijas ruošiamasi atkurti iki ateinančios vasaros sezono, tačiau Klaipėdoje remonto darbų imtis neskubama, nes pajūryje dar laukiama audrų.

Aplinkos ministerijos skaičiavimais, audros vien Kuršių nerijos nacionaliniam parkui pridarė apie 200-300 tūkst. eurų žalos.