Atsiprašymas kaip spjūvis

Policijos departamentas atsiprašė už savo juodąjį metraštį - “Angelo Sargo skrydis”. Tačiau nežada suklastotos Atgimimo istorijos perrašyti arba utilizuoti.

Kai aprims aistros - po 10-15 metų, teisės studentai galės rašyti kursinius ir diplominius darbus, remdamiesi “Angelo Sargo skrydyje” surinktais dokumentais. Lyg šie dokumentai turėtų ką nors bendra su tikrove.

„Politrukų“ patikrinti ir tvarkingai į archyvą suklijuoti popieriai tikram istorikui būtų įdomūs tik kaip to laiko reliktas. Tačiau mokslininkas neišleistų knygos, pretenduojančios atskleisti tikrovę, nepasinaudojęs kitais šaltiniais.

Nuo 1988-ųjų “bananų baliaus” praėjo ne šimtmetis, norint galima buvo pakalbinti gyvus liudininkus. Ir parašyti objektyvų metraštį, o ne susprogdinti uždelsto veikimo bombą.

Ideologinė diversija, kurią įvykdė policijos departamentas, yra labai skaudi policininkams, nesusidėjusiems su juodašimtininkais iš „omono“ ir atvirai palaikiusiems Atgimimą. “Angelo Sargo skrydis” išleistas už visai policijai skirtas lėšas.

Policijos departamentas savo atsiprašyme teisinosi, kad rėmėsi dokumentais. Esą parašė “Angelo Sargo skrydyje” taip, kaip buvo iš tikrųjų, o jei kas įsižeidė, tegu diskutuoja bei siunčia savo prisiminimus į departamentą.

Policijos departamentas, praėjus 18 metų nuo Atgimimo pradžios, pateikė tautai knygą, kur to meto įvykiai vertinami taip, kaip juos tada vertino “Jedinstvo” ir kitos kolaborantų organizacijos. O nepatenkintiems policijos vadai siūlo diskutuoti. Tai cinizmo viršūnė. Toks poelgis prilygsta Aleksandro Nevzorovo laidoms. Šis neobolševikinių pažiūrų žurnalistas filmuodavo visokias nesąmones apie Lietuvą ir platindavo per Sovietų Sąjungos televiziją. A.Nevzorovas yra rodęs, kaip į „omoną“ perbėgę Lietuvos milicininkai slapstosi pastate, o į juos nuo stogų neva buvo nusitaikę krašto apsaugos snaiperiai. Apie tai A.Nevzorovui pasakojo besislapstantys „omonininkai“. To absurdo tikslas - papasakoti tarybų liaudžiai, kaip ekstremistai Lietuvoje persekioja milicininkus už jų įsitikinimus.

A.Nevzorovas yra užfiksavęs, kaip „omonas“ vykdo Lietuvoje Sovietų Sąjungos konstituciją. Jie sunaikino Lietuvos pasienio postą. Ši versija - bekraujė. Pasieniečiai ir muitininkai išvaikomi, o būstinė sudeginama.

Medininkų skerdynių A.Nevzorovas viešai neparodė, nors gal ir turi nufilmavęs.