Azartas - lyg melžiama karvė

Lošimų verslas aplipdytas visokiausias draudimais ir keistais reglamentavimais. Atrodo, kad tai padaryta specialiai, kad politikai galėtų gauti prisielgetauti šlamančiųjų rinkimų kampanijoms.

Pavyzdžiui, kazino neleidžiama atsiskaityti banko kortelėmis. Reikia specialių leidimų, kad būtų galima surengti lošėjų turnyrus.

Kazino turi informuoti mokesčių inspekciją, jei kas nors išlošė keletą tūkstančių litų. Net ir tuo atveju, jei išlošta per keletą kartų. Tačiau šis reikalavimas negalioja, jei žaidėjas laimi didelę sumą, lošdamas salone žaidimų automatais.

Kazino neįpareigotas ir mokesčių inspekcijai nurodyti sumas, kurias klientas pralošė, prieš laimėdamas keletą tūkstančių litų.

O nuo išloštų sumų reikia mokėti mokesčius.

Deklaruoti savo išlaidas, patirtas kazino, yra paties žaidėjo reikalas, jei nenori turėti nemalonumų su mokesčių inspekcija. Klientas turi pirkti žetonus kazino kasoje ir saugoti atsiskaitymo čekius. Tačiau nedraudžiama žetonų lošti nusipirkti ir prie kazino žaidimų stalų, kur kvito neišrašo.

Juokingiausia, kad tokios priemonės vadinamos kova su pinigų plovimu.

Savivaldybių politikams palikta teisė spręsti, galima ar ne steigti kazino mieste. Tačiau jie neturi teisės nuspręsti, ar galima įkurti vaistinę.

Beveik prie kiekvienos Klaipėdos valdiškos vaistinės įkurta po privačią. Nors miesto valdžia savo vaistines buvo perdavusi pagal koncesijos sutartis eksploatuoti verslininkams, tačiau ir jie nesugebėjo atlaikyti konkurencijos. Todėl valdiškos vaistinės koncesininkų rankose ėmė žlugti.

O pats nuostabiausias dalykas, kad draudimų ir keistų reikalavimų apipiltą lošimo verslą saugo Valstybinė lošimų priežiūros komisija, į kurią deleguojami ir partiniai žmonės.

Matyt, jie siunčiami atsiskaityti su partijas rėmusiais verslininkais. Nereikia nė Seime pramušinėti įstatymų, papirkinėti savo kolegų iš kitų politinių organizacijų.

Užtenka komisijoje pakelti ranką, kad vienam tai draudžiama, o kitam leidžiama, ir su rėmėju atsiskaityta. Sunkiai į šalį kelią skynėsi lošimų verslas. Reikėjo įveikti galingus visuomenės pasipriešinimo barjerus ir užkardas, kurias statė nelegalius klubus atsidarę veikėjai. Pastarieji irgi priešinosi lošimų verslo legalizavimui, kad neprarastų juodosios rinkos.

Visa tai buvo įveikta ir tautiečių pralošti pinigai papildė valstybės iždą. Litai nebeplaukė mokesčių nemokantiems nelegalių lošimo klubų savininkams arba į Rygą. Kur valdžia žymiai anksčiau už lietuvius suprato, kad lošimų verslą reikia legalizuoti.

Politikai lošimų verslą pavertė melžiama karve, kad galėtų pažadais mažinti draudimus išspausti iš verslininkų dešimtis tūkstančių litų rinkimams.