Baimei išguiti reikia Sąjūdžio

Šiandien septynioliktas Sąjūdžio gimtadienis.

Organizacija, tebesauganti Lietuvos sąjūdžio vardą, nė iš tolo neprilygsta Lietuvą, net tuometinę Sovietų Sąjungą ir Rytų Europą sukrėtusiam anuometiniam judėjimui.

Sąjūdis išdaužė iš komunistų partijos rankų svarbiausią ginklą - baimę.

Baimės prispausta tauta lengvai valdoma. Kiekvienas partinis biurokratas galėjo išleisti instrukciją, kuri apribodavo ir taip jau suvaržytą žmogaus laisvę.

Žmonės buvo išauklėti nekalbėti viešai, ką iš tikro galvoja. Už nuomonę grėsė kalėjimas. Šitą baimės atmosferą sunaikinti galėjo tik drąsūs, susibūrę į vieną kumštį idealistai.

1988-ųjų vasarą lietuviai suprato, kad galima pasiekti neįmanomą - atkurti Lietuvos valstybę.

Sąjūdžiui kliūdavo nuo radikalų iš kairės ir dešinės.

Nesusitaikę su permainomis komunistai greitai suprato, ko iš tikrųjų siekia Sąjūdis. Jie nebuvo naivūs ir nesitikėjo, kad Sąjūdis pagal Michailą Gorbačiovą socializmui suteiks žmogišką veidą.

Laisvės lyga spaudė Sąjūdį garsiai pasakyti, kad Lietuva turi atgauti nepriklausomybę.

Sąjūdininkai visų pirma prikėlė iš miego su okupacija susitaikiusią tautą. Ir tada pakvietė ją atsiimti pavogtos valstybės.

Gal pirmą ir, deja, kol kas paskutinį kartą Lietuva iš tikrųjų pasitikėjo savo lyderiais. Tai nebuvo apsimestinis pataikavimas pagal „Tiesos“ dienraščio vedamuosius. Tačiau tikėjimas buvo aklas.

Pamažu dainuojanti revoliucija išsigimė į privačių interesų tenkinimo vajų. Prasidėjo sovietiniais laikais užgyvento turto dalybos, pjautynės. Kai kam pasidarė per ankšta būti antraisiais ir trečiaisiais numeriais Sąjūdyje - pristeigė partijų, suskaldė Atkuriamąjį Seimą.

Atgimimas baigėsi. Prasidėjo atšalimas.

Mūsų - ne sovietiniai - jau tautiniai biurokratai sugebėjo vėl įvaryti baimės žmonėms. Sukurta visa mašina, kaip sužlugdyti tiesos ieškantį žmogų. Aišku, dabar į Sibirą nebeišveš. Tačiau gerą specialistą palikti bedarbiu - vieni niekai. Kai pasibaigs centai duonai, ateis nusilenkti už minimalią algą.

Tik naujas Sąjūdis galėtų išjudinti dabarties marmalynę. Buvo bandymų kurti įvairias Sąjūdį dubliuojančias organizacijas. Tačiau jos paskendo filosofiniuose apmąstymuose. Sąjūdis ne tik filosofavo - jis įgyvendindavo savo idėjas.