Vakar vykęs referendumas, kuriame ketinta uždrausti užsieniečiams parduoti žemę bei pakeisti referendumų įstatymą, parodė, kad Lietuvos žmonės nenori tapti manipuliacijų aukomis. Tie, kas atėjo prie balsadėžių, stebėjosi galimybe nuomonę trimis svarbiais klausimais išreikšti vieninteliu atsakymu.

Komisijų nariai nuobodžiavo

Rinkėjų aktyvumas nebuvo pakankamas. Rinkimų apylinkių vadovams buvo nesunku lyginti vakarykščio balsavimo ir visai neseniai vykusių prezidento bei Europos Parlamento rinkimų rezultatus.

Kaip visos šalies, taip ir Klaipėdos rinkimų komisijų vadovai jau vidurdienį suprato, kad šįkart savo valią pareikšti atėjo kelis kartus mažiau rinkimų teisę turinčių asmenų.

Iš ryto balsuoti paprastai ateina į darbą skubantys arba anksti besikeliantys žmonės. Šį kartą rytas Klaipėdos balsavimo apylinkėse buvo kaip niekad ramus.
Savo valią iki 10 val. sumanė pareikšti vienas kitas klaipėdietis. Balsavimo kabinos buvo tuščios, o komisijos nuobodžiavo.

Skundų nesulaukė

Klaipėdos apygardos prokuratūroje iki vakaro nesulaukta nė vieno skundo dėl referendumo taisyklių pažeidimų.
Klaipėdos savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas Viktoras Greičius taip pat teigė pranešimų apie šiurkščius pažeidimus nesulaukęs.

Vienintelis priekaištas agitatoriams – referendumo dieną dar buvo likę agitacinio pobūdžio plakatų pernelyg arti rinkimų būstinių.

Būta pranešimų apie šeštadienį po uostamiestį važinėjusį agitatorių automobilį, tačiau nė vienas skambinusiųjų neužsirašė šios mašinos valstybinio numerio.

Iš kabinų išėjo nustebę

Vakar apie 14 valandą, tuo metu, kai kitų rinkimų metu būna didžiausias balsuotojų aktyvumas, uostamiestyje į rinkimų apylinkes užsuko vos keli žmonės.
Vis dėlto savo valią pareikšti atėjo ir jauni, ir pagyvenę rinkėjai.

Tiek vieni, tiek kiti kabinose užtrukdavo kur kas ilgiau nei per rinkimus, o dažnas išėjęs iš salės kalbėjo apie painias formuluotes.

Kilo abejonių

Danutė:

– Nors neabejojau, ar eiti į referendumą, tačiau kaip pasielgti kabinoje, buvo nelengva apsispręsti. Klausimai buvo nelabai aiškūs. Turėjau labai įsiskaityti ir tik po to išreiškiau valią pagal savo įsitikinimus. Tikiuosi, kad pažymėjau teisingai. O gal ir ne. Liko abejonių. Maniau, kad teiginiai bus labai konkretūs. Tačiau buvo parašyta taip, kad iškart ir nesuprasi. Tekstas buvo painus, man gyvenime dar nebuvo tekę susidurti su kažkuo panašiu, kai gali vertinti tai, ką skaitai, dvejopai.

Egidijus:

– Labai painiai suformuluotas teiginys dėl žemės pardavimo. Manau, senyvo amžiaus žmonės galėjo nesuprasti ir pasirinkti ne taip, kaip buvo sumanę. Tekstas labai gudriai supainiotas. Be to, man iškilo sunkumų, nes nesu registruotas Lietuvoje, gyvenu užsienyje. Manau, kad žmones buvo bandoma paveikti psichologiškai, įvairiais būdais nuteikti, kad jie neitų ir nepareikštų savo valios. Premjero pasisakymas apie vangią referendumo pradžią taip pat parodė išankstinę nuostatą.

Sofija:

– Pažymėjau balsavimo lapelyje kryželiu atsakymo laukelį neskaitydama teksto, nes jau eidama iš namų žinojau, kad referendumas nebus užregistruotas kaip įvykęs. Aš atėjau po pietų, o balsavimų komisijos lapai dar tušti, pasirašiusiųjų nėra. Niekas neina, nebalsuoja. Todėl, jei ir kaip pažymėčiau, niekas neturėjo reikšmės. Referendumas buvo užblokuotas, jokios reklamos, televizijos apie tai tylėjo. Kai kurie žmonės net nežino, kad toks referendumas vyksta, o tie, kurie žino, be akinių nesuskaitys.

Edvardas:

– Klausimai labai painūs ir neteisinga, kad į tris klausimus atsakymas gali būti tik vienas. Pavyzdžiui, jei aš esu už tai, kad referendumas nebūtų rengiamas surinkus 100 tūkst. parašų, tai, mano manymu, žemės parduoti užsieniečiams negalima. Kad ir kaip pažymėčiau, nusižengsiu savo nusistatymui. Sėdėjau ir ilgokai skaičiau, kol supratau, kaip čia pasielgta. Man susidarė įspūdis, kad referendumo klausimai buvo parengti skubotai. Tikiuosi, kad taip atsitiko ne dėl klastos.