IŠ BŪRIO SIŲSTŲ KORMORANŲ GRĮŽO VIENAS

Iš keturiolikos pernai Klaipėdos universiteto mokslininkų specialiais siųstuvais pažymėtų kormoranų gyvas liko tik vienas. Vieni paukščiai krito, kiti žuvo, įsipainioję tinkluose.

Daug jauniklių neišgyvena

O viena patelė, kuriai duotas Julijos vardas, savaitgalį buvo nušauta Vokietijoje.

„Kas nušovė Juliją? Vokiečiai. Nieko naujo, taip Europoje nutinka. Kadangi kormoranų populiaciją leidžiama reguliuoti, daug šių paukščių žūva. Šis tyrimas taip pat atskleidė daug įdomios informacijos. Iš jaunų paukščių išgyvena tik maža dalis, 80–90 proc. jų žūva dar pirmaisiais metais“, – pasakojo Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimo centro jaunesnysis mokslo darbuotojas Julius Morkūnas.

Kas nušovė Juliją? Vokiečiai.

Ornitologai siųstuvus pritvirtino devyniems jaunikliams, trims suaugusiems ir trims antramečiams paukščiams.

„Tai Karklės kolonijoje gyvenantys paukščiai. Tyrinėjome būtent juos ir paaiškėjo, kad kormoranai minta juodažiočiais grundalais. Praktiškai 80 proc. jų mitybos raciono sudaro būtent šios invazinės žuvys. Jie suėda daugiau grundalų, nei visi Lietuvos žvejai jų gali sugauti“, – pasakojo J.Morkūnas.

Julius Morkūnas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Stebina gebėjimai

Pašnekovas kormoranus pavadino superpaukščiais.

„Jų gebėjimai stebina. Kormoranas gali panerti iki 23 m gylį. Nardydami jie po vandeniu per dieną praleidžia 1,5–2 val. Panirę gali išbūti 40–50 sekundžių. Didžiąją laiko dalį jie miega. O skrisdami kormoranai geba išvystyti 120 km/val. greitį. Kormoranai skrisdami virš Alpių gali pakilti į trijų kilometrų aukštį“, – stebėjosi J.Morkūnas.

Pažymėti kormoranai iš Karklės išskrido skirtingomis kryptimis.

„Vieni suko į šiaurę, kiti – į pietus. Vienas paukštis ratu apkeliavo Skandinaviją, kiti skrido į Vokietiją ir Lenkiją. Daug jų nugaišo arba žuvo.  Jauniklių nebeliko. Tai rodo, kad jų išgyvenamumas yra labai mažas. Gal dėl to Europoje kormoranų populiacija ima mažėti“, – pasakojo J.Morkūnas.

Sužvejoja iki 340 t žuvų

Kormoranų pora per metus užaugina iki trijų jauniklių.

„Kormoranai juos šeria grundalais. O žvejai jau nebepagauna grundalų, nes jie atsitraukia į jūros gilumą. Kormoranai grundalus sėkmingai žvejoja iki rugsėjo pabaigos. Paskaičiavome, kad kormoranai gali suėsti 260–340 t smulkių žuvų. 80 proc. jų yra grundalai“, – paaiškino J.Morkūnas.

Ornitologai dabar laukia vienintelio likusio gyvo pažymėto kormorano. Indėno vardą gavęs paukštis buvo nuskridęs iki Alžyro.

Šiuo metu jo kelionė turi tęstis per Lenkiją. O ten taip pat daug žuvininkystės ūkių, kuriuose nedraudžiama šaudyti kormoranų.