D. ŠILENSKIS: IŠLIKS GEBANTIEJI GREIČIAUSIAI PRISITAIKYTI PRIE NAUJŲ SĄLYGŲ

Ne vien su koronaviruso pandemijos iššūkiais, bet ir drastiškais pokyčiais energetikos rinkoje, taip pat ir geopolitinės situacijos įtampomis susiduriančiam verslui tenka strateguoti sudėtingų ėjimų partijas bei ieškoti naujų veiklos nišų. Ne išimtis ir ženklią nacionalinio biudžeto dalį sunešančios Klaipėdos uosto kompanijos, kurios į 2022-uosius norėtų žvelgti optimistiškesnėmis nuotaikomis.

Praradimai – dėsninga pasekmė

Kaip pripažino neseniai trijų ketvirčių finansinę ataskaitą paskelbusios įmonių grupės „Klaipėdos nafta“ (KN) generalinis direktorius Darius Šilenskis, šiemetis neigiamas rezultatas – dėsninga vadinamosios „tobulos audros“, kai vienu metu susiklosto daug nepalankių aplinkybių, pasekmė.

„Viena mūsų verslo šakų, kuri istoriškai generuodavo didžiausią pelno pyrago dalį, yra krova naftos terminaluose. Dėl pandemijos ženkliai sumažėjo naftos perdirbimo apimtys gamykloje Mažeikiuose, tai reiškia, kad ir mes atitinkamai turėjome mažiau krovos. Ir, be abejo, viena pagrindinių priežasčių – įvykiai Baltarusijoje ir kaip to pasekmė – prarasti kroviniai, iš kurių anksčiau bendrovė uždirbdavo nemažai pelno“, – komentavo KN vadovas.

Vadovaujantis tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais ataskaitiniu laikotarpiu buvo atliktas Klaipėdos naftos terminalo ilgalaikio turto vertės sumažėjimo testas. Pripažinus jo rezultatus, kaip skelbta, per devynis šių metų mėnesius KN grupė patyrė 44,2 mln. eurų grynojo koreguoto nuostolio.

„Būtent tai yra vienas reikšmingiausių faktorių, kuris generavo tokį, atrodytų, neproporcingai didelį nuostolį. Jei eliminuotume vertės sumažėjimo įtaką, realus koreguotas grynasis nuostolis sudarytų apie 1,1 mln. eurų“, – patikslino pašnekovas.

Nauji tiltai į Pietų Ameriką

Anot D.Šilenskio, dėl pastaruoju metu į aukštumas šovusių dujų kainų tenka fiksuoti ir menkesnes išdujinimo veiklos apimtis.

„2020 m. pabaigoje už energijos vienetą biržoje turėjome apie 10 eurų kainą, šių metų trečiąjį ketvirtį – apie 90 eurų kainą, o pastaruoju metu stebime iki šiol nematytus ateities sandorių dujų kainų indeksų šuolius, siekiančius vertes virš 150 eurų“, – iliustravo KN vadovas.

Kaip atkreipė dėmesį pašnekovas, patys naftos produktų krovos, saugojimo procesai taip pat reikalauja nemažai tiek elektros, tiek dujų resursų, tad vyraujant rekordiškai aukštoms energijos kainoms suvaldyti šią kaštų eilutę, net ir optimizavus visus procesus, labai sudėtinga. Dar vienas objektyvus kaštus auginęs veiksnys – kylančios apyvartinių taršos leidimų kainos.

„Tačiau galime pasidžiaugti, kad veiklos, susijusios su suskystintųjų gamtinių dujų terminalais, buvo gana stabilios. Šiuo metu įmonės veikla apima ne tik terminalą Klaipėdoje, bet ir terminalo eksploatavimo ir valdymo paslaugas Brazilijos Açu uoste, kuris šiemet pradėjo komercinę veiklą – šis SGD terminalas užtikrina dujų tiekimą į krante esančią elektros generavimo jėgainę. Šiame segmente turėjome netgi lūžio tašką – komercinės SGD terminalų operavimo veiklos pradėjo generuoti grynąjį pelną. Per 2021 m. tris ketvirčius uždirbome 94 tūkst. eurų. Taip, jis kol kas nėra labai žymus, bet tai tik veiklos Açu uoste pradžia“, – teigė D.Šilenskis.

Rinka pasikeitė iš esmės

Pasak įmonės vadovo, šiandienos situacija neabejotinai verčia telktis į dar spartesnį organizacijos efektyvinimą ir „revizuoti“ investicijas.

„Kitas momentas – po Baltarusijos pokyčių mūsų rinka pasikeitė iš esmės; anksčiau veikla ir skaičiais lygindavomės su Baltijos jūroje esančiais terminalais, o dabar tapome tokiu terminalu, kuris konkuruoja su Europos terminalais faktiškai iki pat Roterdamo. Persiorientuojame ir ieškome kitų galimybių, paslaugų, kurias galime teikti, išnaudodami savo infrastruktūrą, kuri yra gana universali“, – teigė KN generalinis direktorius D.Šilenskis.

Tad, be ilgalaikio naftos produktų saugojimo, bendrovė ėmėsi tokių paslaugų, kurių anksčiau nebūtų galėjusi teikti dėl pajėgumų stokos. Ir čia buvo nemažai proveržių, sakė pašnekovas.

„Tapome gana dideliu žaidėju etanolio rinkoje tiek jį importuojant, tiek eksportuojant, – įvardijo D.Šilenskis. – Palyginti su 2020-aisiais, 2021 m. pirmuosius tris ketvirčius biodegalų krovos apimtis padidinome net 38 proc. Tarp kitų veiklų taip pat paminėčiau bitumo krovą – kryptingai ėjome to link, kad jį pradėtume krauti šių metų ketvirtąjį ketvirtį. Ir toks principas, kai krova organizuojama sukaupiant didelę šio paklausaus produkto laivinę partiją talpyklose, mūsų uoste – naujovė.“

Būti dar labiau tvaresniems

Pašnekovo žodžiais, natūralu, kad sudėtingesnį laikotarpį išgyvenanti organizacija optimizuoja savo veiklą, atsisakydama visko, kas nereikalinga.

„Tačiau tikrai neaukojame tokių svarbių dalykų kaip sauga, veiklos ir strategijos tęstinumas. Ten, kur matome aiškias pajamas, vienareikšmiškai investuosime. Lygiai taip pat neatsisakome aplinkosauginių įsipareigojimų, juo labiau kad su šiomis investicijomis esame galutiniame etape – kardinalų pokytį turi jausti ir aplinkinės bendruomenės, nes šiandien terminale „sugaudome“ faktiškai kiekvieną kvapo elementą“, – teigė KN vadovas.

Įmonė planuoja neatsisakyti ir strategiškai svarbaus projekto – daugiau nei prieš 60 metų statytų krantinių rekonstrukcijos.

„Tikime, kad šioje teritorijoje veikla nenutrūks net ir tada, kai naftos produktai nebebus pagrindiniai ar juos pakeis kitos kuro rūšys. Nes tam reikės ir logistikos, ir kaupimo, ir kitų paslaugų, kurias bus galima teikti išnaudojant turimą infrastruktūrą“, – neabejoja D.Šilenskis.

Pasaulinės tendencijos įmonę taip pat skatina kryptingai žengti tvaresnių sprendimų link.

„Šiuo atveju kalbame ne vien apie atsinaujinančios energijos generaciją, kuri turėtų tapti ne tik deklaruojamu žalumu, bet ir teikti ekonominę naudą. Kitas dėmuo – optimizuoti visus procesus taip, kad iš mūsų veiklos atsirandančios emisijos būtų minimalios“, – pabrėžė pašnekovas.

Anot D.Šilenskio, bendradarbiaujant su japonų ir norvegų kolegomis jau nemažai nuveikta anglies dvideginio (CO2) sugaudymo ir saugojimo veiklos išgryninimo srityje.

„Mūsų tikslas – Klaipėdos uoste sukurti infrastruktūrą, kuri būtų tinkama tokį sugaudytą ir suskystintą CO2 krauti į laivus bei gabenti į vietas, kuriose jis gali būti laidojamas – turime visas reikiamas kompetencijas bei galimybes būti šitos tiekimo grandinės dalimi. Žinoma, kol kas šiuo klausimu nestinga įvairių diskusijų, vis dėlto daugelis ekspertų pripažįsta, jog be tokių procesų ateitis su neutraliu efektu gamtai yra neįmanoma“, – kalbėjo KN vadovas.

Kapitalizuoja kompetencijas

Kaip vaizdžiai įvertino D.Šilenskis, besibaigiančius 2021-uosius būtų galima pavadinti prisitaikymo metais, kai teko sugerti visą „tobulos audros“ smūgį.

„Artimiausi metai, tikiu, jau bus mūsų grįžimas į pelno zoną. Kita vertus, net ir šiandienos sąlygomis Klaipėdos naftos terminalas tarp pagrindinių savo konkurentų Latvijos ir Estijos uostuose išlaiko tą pačią antrą ar trečią poziciją ir išlaiko buvusią rinkos dalį, nors tarp visų tokių terminalų tikrai esame ne patys didžiausi pajėgumų prasme“, – teigė pašnekovas.

Ateinantys metai bus reikšmingi ir Klaipėdos SGD terminalo veikloje, kadangi laukia daug sprendimų, susijusių su SGD ilgalaikio tiekimo į Lietuvą užtikrinimu. SGD laivo-saugyklos pirkimo įpareigojimą KN vadovas sieja tiek su nauju proveržiu, tiek su laukiančiais iššūkiais.

„Tokio tipo įrenginio savininku tapsime nuo 2025 m., tačiau tai didžiulės apimties projektas, tad artimiausius metus į tai eisime nuosekliai. Turime išmanymą visų dalykų, kurie susiję su kranto infrastruktūros dalimi. O ateinančiais metais telksimės į tokio tipo laivo-terminalo eksploatacijos ir valdymo kompetencijų įgijimą“, – sakė D.Šilenskis.