„Darbiečiai“ nėrė į dugną

Verslo projektas „uabas Darba parcija“ politiškai žlugo. Nors teoriškai „darbiečiai“ dar turi šansų kitą kadenciją patekti į Seimą.

Bet iki parlamento rinkimų dar daugiau nei dveji metai, todėl „darbiečiams“ yra laiko visiškai išbarstyti rinkėjų pasitikėjimą.

Per tris mėnesius „darbiečiai“ perpus sumažino savo reitingą. Balandį, kai partija dar pirmavo, už ją būtų balsavę 18,9 proc. apklaustųjų, o birželį - tik 8,9 proc.

„Darbiečiai“, ilgą laiką pirmavę politinėse varžytinėse, smuko į trečią vietą po konservatorių ir socdemų.

O pernai gruodį Darbo partiją kaip patraukliausią buvo pasirinkę 27,3 proc. respondentų. Anksčiau, kai partijai apklausose pavykdavo surinkti 30 proc. balsų, tai buvo šansas vienai pačiai užimti pusę Seimo. Tokius rezultatus 1992-aisiais parodė socdemai, o po ketverių metų konservatoriai.

Žaibiškai smunkantys „darbiečių“ reitingai teikia vilties, kad būsimus savivaldos, o paskui ir Seimo rinkimus nelaimės populistai su nešvarių darbelių šleifu. Ne tik kad nelaimės, bet ir neturės galimybių įeiti į valdančiąsias koalicijas.

Į valdžią susirinko cinikai, kurie be sąžinės graužimo atsiima pelną iš valstybės iždo, nes daug investavo į savo politines kampanijas. Patyrė nuostolių, nes negalėjo dėl politinių batalijų daugiau laiko skirti savo verslui.

Kuo daugiau Seime milijonierių, tuo daugiau skandalų.

Vis dėlto žmogaus sąžinė nepriklauso nuo to, kiek kišenėje yra šlamančiųjų. Tačiau skurstantys ir pinigais aplipę parlamentarai yra vienodai pavojingi visuomenei.

Skurdžius rūpinsis tik minimalia alga, už kurią bent jau miestuose niekas nebedirba. O milijonierius - savo verslu.

Geriausiai, kad Seime atsirastų daugiau vidutiniokų. Tai yra žmonės, kurie turi pasidėję juodai dienai ir nedejuoja: „Kada pagaliau sumokės algą?“

Gal jiems užeitų noras dirbti taip, kad šalyje atsirastų kuo daugiau panašių į juos.

Kartais vidutiniokais save laiko gyvenantys nuo algos iki algos. Tie, kurių atlyginimai plaukia banko kreditams grąžinti ir išperkamajai nuomai sumokėti. O paskutinę savaitę iki algos tokie neva vidutiniokai kaulija iš bendradarbių skolon šimtą litų.

Valdžiai tokie esą vidutiniokai labai patogūs. Jų labai daug. Jie eina balsuoti už valdančiąsias partijas, jei jos daug kartų per kadenciją kėlė algas.

Vidutiniokas nepriklauso nuo valdžios gerumo. Jis gali sau leisti turėti savo - ne valdišką nuomonę.