Darbo jėgos stinga lyg oro

Mes uždirbsime pensijas anglams - mums jas uždirbs kaimynai iš Rytų.

Laikraščiai mirga marga skelbimais apie darbo jėgos poreikį. Jau reikia ne tik specialistų, bet ir nekvalifikuotą darbą dirbančių žmonių.

Šeimoms, statančioms individualius namus, trūksta ne tik pinigų, bet ir darbo jėgos. Jie su žiburiu ieško, bet neranda, kas galėtų laikinai padirbėti pagalbiniais darbininkais. Jų ieško parduotuvės ir kavinės.

Prieš keletą metų lankydamasis Rusijoje Pamaskvėje klausiau vietinių, ar daug jų regione bedarbių. „Mes neturime bedarbių, mums trūksta darbo jėgos, ypač statybininkų“, - nustebino pašnekovas.

Netikėdamas savo ausimis kamantinėjau, ar jų darbo biržos uždarytos. „Ne, žinoma, bet jose registruoti invalidai ir tinginiai“, - sakė Pamaskvės gyventojas. Jis paaiškino, kad tinginiams geriau gauti pašalpą, nei lieti prakaitą statybose. „Tokia mūsų vyriausybės politika“, - sakė pažįstamas rusas.

Lietuvos Vyriausybės politika supanašėjo su Rusijos. Išlaikomi šimtai darbo biržos valdininkų, mokamos bedarbių pašalpos, o darbo jėgos trūksta kaip oro. Žinoma, ne todėl, kad itin sparčiai vystomas šalies ūkis, bet kad visi, kurie galėjo, jau išvažiavo.

Ir vargu ar grįš su pilnomis kišenėmis eurų arba dolerių, kaip tikisi optimistai. Grįš, jei ir ten nepasiseks. O jeigu pavyks įsitvirtinti, užsidirbti būstui, tiek juos ir tematysime. Gal atvažiuos kartą per dešimt metų savaitę atostogų praleisti ar pasilaidoti užsigeis tėvynėje.

Receptų, kaip įveikti tokią padėtį šalyje, - daug. Jie bus neveiksmingi tol, kol snaus Vyriausybė. Jai, matančiai Lietuvos gyvenimą pro statistines ataskaitas, gera bus iki pat kadencijos pabaigos.

Tos pačios puikiai parengtos ataskaitos taps ir rinkimų kampanijos ašimi. Nedarbas mažėja, bendras vidaus produktas didėja, pensijos, minimalios algos auga. Nors gali pasibaigti kaip Vokietijos kancleriui Gerhardui Šrioderiui.

Jam, prapylusiam rinkimus amžiniems oponentams krikdemams, koją pakišo stagnacija. Nenoras reformuoti šalį, gyventi iš sukauptų dividendų pasėjo didžiausią po karo nedarbą. Vokiečiai pradėjo ieškoti uždarbio Kanadoje. Aišku, jie taip masiškai kaip lietuvaičiai iš savo šalies nebėgo, todėl laisvų darbo vietų daug neatsirado. Bet ir į tas pačias taikėsi imigrantai iš Turkijos.

Klaipėdoje po truputį emigravusių darbininkų vietas užima ukrainiečiai, baltarusiai. Gerai, kad dar savi - iš Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės.