Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto docentė dr. Jurgita Černeckienė pažymi, kad pagrindinis skirtumas tarp tinkuojamųjų ir vėdinamųjų fasadų yra jų struktūra.

Vėdinamojo fasado atveju tarp termoizoliacinio sluoksnio ir apdailos paliekamas oro tarpas. Tokiose sistemose dažniausiai naudojamos standžios apdailos medžiagos – plokštės, lentelės ar dailylentės. O tinkuojamas fasadas formuojamas tiesiai ant šilumą izoliuojančio sluoksnio, pasitelkiant specialius statybinius mišinius.

„Abi fasado sistemos turi savų privalumų ir trūkumų. Tinkuojami fasadai dažniausiai yra pigesni, jų konstrukcija plonesnė, o spalvų ir faktūrų pasirinkimas platesnis. Vis dėlto jie greičiau tepasi, yra sunkiau valomi ir mažiau atsparūs smūgiams. Vėdinami fasadai pasižymi ilgaamžiškumu, geriau reaguoja į drėgmės pokyčius ir vasarą padeda išvengti perkaitimo. Jie lengviau remontuojami, tačiau jų įrengimas brangesnis, ypač kai naudojamos pažangios medžiagos ar sudėtingesni tvirtinimo sprendimai“, – sakė doc. dr. J. Černeckienė.

Svarbus ne vien ekonominis veiksnys

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Patikrų vietoje skyriaus ekspertas Rimas Kalvaitis pabrėžė, kad fasado sprendimo pagrindas turėtų būti ne vien ekonominis veiksnys. Pasak jo, gyventojai dažnai pasirenka pigiausią variantą, neįvertinę jo ilgaamžiškumo, priežiūros dažnio, valymo ypatumų ar bendro sistemos atsparumo.

„Ilgaamžiškumą užtikrina tik kokybiškos, Europos Sąjungos standartus atitinkančios sertifikuotos medžiagos ir tinkamai atlikti montavimo darbai. Kai visos sistemos dalys yra suderintos ir teisingai įrengtos, renovuoto pastato fasadas bus tvarus ir tarnaus ilgai“, – dalinosi ekspertas.

Architektūra ir urbanistinis kontekstas

Architektas Vytautas Buinevičius atkreipia dėmesį, kad fasado pasirinkimas – tai ne tik statybinė ar estetinė detalė, bet ir dalis kompleksinio architektūrinio sprendimo. Pasirinkimas turėtų būti pagrįstas konkretaus pastato savybėmis, jo aplinkos specifika ir platesniu urbanistiniu kontekstu.

„Fasadas turėtų būti suvokiamas kaip viena iš priemonių spręsti architektūrai iškeltus uždavinius, todėl nėra vieno universalaus atsakymo, kuris sprendimas tinkamiausias. Estetika, funkcionalumas, kontekstualumas, ilgaamžiškumas ir medžiagų kokybė visuomet išlieka svarbūs kriterijai, tačiau jų prioritetai gali kisti priklausomai nuo situacijos“, – pasakojo architektas.

Kalbant apie finansinį aspektą, atsakingai priimtas sprendimas dėl fasado turėtų remtis ne tik tuo, kiek kainuos pats įrengimas, bet ir kiek investicija atsipirks per ilgą laiką. Priešingu atveju, netinkamai pasirinkta sistema gali reikalauti naujų išlaidų jau po kelerių metų, pažymi specialistai.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.