Klaipėdoje viešėję Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų Elgesio kodekso kontrolės komisijos nariai konstatavo, kad esminės problemos daugiabučiuose namuose dažniausiai kyla dėl komunikacijos su gyventojais trūkumo.

Konsultavo visus atėjusiuosius

Būsto rūmų, kurie vienija namų administratorius ir bendrijas, prezidentas Juozas Antanaitis ir jų Elgesio kodekso kontrolės komisija Klaipėdoje tikrino dvi organizacijos nares – įmones „Vitės valdos“ ir „Vėtrungės būstas“. Pasak J.Antanaičio, vertinta, kaip bendrovės dirba su gyventojais, skundų nagrinėjimo tvarka, ar operatyviai reaguojama į pastabas.

Lietuvos būsto rūmų atstovai susitiko ir su Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriumi Sauliumi Budinu, kitais darbuotojais, kurie atsakingi už daugiabučių namų administratorių ir bendrijų kontrolę. Aiškintasi, kaip dirba organizacijai priklausančios įmonės, kokie dažniausiai pažeidimai nustatomi, kiek pagrįstų skundų sulaukiama.

Savivaldybės atstovų nuomone, didelių bėdų su šiomis įmonėmis nėra. Tačiau, anot S.Budino, norėtųsi atkreipti dėmesį, kad ne visuose namuose išrinkti įgaliotiniai, todėl dažniausiai ir kyla nesusipratimų.

Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų Elgesio kodekso kontrolės komisijos pirmininkas Mindaugas Genys sutiko su tokia pozicija ir patikino, kad organizacijos nariams artimiausiu metu bus rekomenduojama visuose namuose rinkti įgaliotinius. Jo teigimu, įgaliotinis būtų tarpininkas tarp gyventojų ir administratoriaus ar bendrijos pirmininko. Jie praneštų naujienas, dalyvautų, priimant sprendimus, viešuose pirkimuose, priėmimuose.

Kurs bendrijų asociaciją

Susitikti su Elgesio kodekso kontrolės komisija galėjo ir gyventojai, kurių susirinko net kelios dešimtys.

J.Antanaitį nustebino gyventojų nepasitenkinimas bendrijų pirmininkais. Tokių skundų daug sulaukė savivaldybė. Pirmininkų savivale gyventojai skundėsi ir priėmimo metu. Išgąsdino ir statistika, kad daugiau nei pusė Klaipėdos bendrijų neturi sutvarkytų primityviausių dokumentų.

„Bendrija – tokia pati namo valdytoja kaip ir administratorius. Tik pastaruosius kontroliuoja daug institucijų, o bendrijos pirmininką – tik gyventojai. Jei daugiau nei pusė bendrijų neturi veikiančių įstatų, tai problemos yra jų namuose, o ne tuose, kur prižiūri administratoriai“, – lygino prezidentas.

J.Antanaičio teigimu, netvarkingi dokumentai rodo, kad bendrijų pirmininkams trūksta švietimo. Savivaldybė turėtų tam skirti lėšų, tačiau prezidentas pripažino, kad miesto valdžiai sunku padėti bendrijoms, nes nėra, su kuo kalbėtis.

„Klaipėdoje bendrijų yra 400. Kiekvienos skirtingos bėdos, nuomonė. Dėl to planuojame kurti bendrijų asociaciją. Tada visas problemas būtų paprasčiau spręsti. Viską aptartume asociacijoje, o tada kreiptumėmės į savivaldybę. Toks modelis pasiteisino Vilniuje“, – komentavo prezidentas.

Pažeidėjams skiria baudas

Šis Lietuvos būsto rūmų renginys buvo dešimtasis, o Klaipėdoje – pirmasis. Tokie apsilankymai skirtinguose miestuose organizuojami kartą metuose.

Nuo vasario 1-osios Elgesio kodekso kontrolės komisija tikrins, kaip organizacijos narės įgyvendina naujas įstatymų nuostatas. Iš viso jų yra 78.

Nustačius pažeidimus, organizacijos narėms taikomos nuobaudos. Priklausomai nuo jo rimtumo, gresia įspėjimas, bauda nuo 50 iki 5 tūkst. eurų ar pašalinimas iš Būsto rūmų.

Gyventojai, turintys klausimų dėl būsto priežiūros, turėtų kreiptis į Būsto rūmus el. paštu [email protected].