Pripažino strateginę svarbą
Lietuvos nacionalinės jūrinės strategijos parengimo būtinybė buvo aptarta dar pernai gruodį Klaipėdos jūrinių reikalų darbo grupės susitikime su Seimo Jūrinių reikalų komisija.
Tuomet diskusijos dalyviai sutarė, kad toks dokumentas yra strategiškai svarbus, siekiant sustiprinti Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, pozicijas, užtikrinti nuoseklią politiką ir sudaryti prielaidas darniai jūrinių sektorių plėtrai.
Tuokart konstatuota, kad Lietuva iki šiol neturi vientisos ir ilgalaikės jūrinės strategijos.
Ankstesni bandymai ją parengti nebuvo įgyvendinti, o šiuo metu priimami sprendimai dažnai yra fragmentiški, priklausomi nuo atskirų ministerijų kompetencijų ar politinių ciklų.
Toks požiūris, anot Klaipėdos jūrinių reikalų darbo grupės, apsunkina kryptingą tikslų siekimą ir mažina valstybės konkurencingumą jūrinėje srityje.
„Kaip iliustratyvus pavyzdys buvo pateikta situacija Lietuvos laivyne – per pastaruosius penkerius metus laivų, plaukiojančių su Lietuvos vėliava, skaičius sumažėjo beveik perpus, nes dėl nepalankios mokestinės aplinkos ir biurokratinių kliūčių laivų savininkai renkasi registruoti laivus kitose valstybėse, pavyzdžiui, Latvijoje“, – rašoma Klaipėdos jūrinių reikalų darbo grupės posėdžio protokole.
Diskusijoje pabrėžta, kad būsimoji jūrinė strategija turėtų apimti gerokai platesnį klausimų spektrą nei uosto ar komercinės laivybos veikla.
Ji turėtų integruoti jūrinę pramonę ir verslą, žuvininkystę bei mėlynąją ekonomiką, jūrinį švietimą ir mokslą, pramoginę laivybą ir turizmą, aplinkosaugos bei saugumo klausimus.
Užtikrinti proceso tęstinumą
Išskirtinai akcentuotas karinio mobilumo aspektas, kuris dabartiniame geopolitiniame kontekste įgauna ypatingą reikšmę ir reikalauja koordinuotų valstybės sprendimų.
Svarstant galimus veiksmų scenarijus, buvo išgrynintos kelios konkrečios kryptys, kaip pradėti realų strategijos rengimo procesą.
Pirmiausia siūloma suformuoti nuolat veikiančią, tarpinstitucinę darbo grupę, kuri būtų atspari politiniams pokyčiams ir užtikrintų proceso tęstinumą.
Į šią grupę turėtų būti įtraukti ne tik ministerijų atstovai, bet ir verslo asociacijos – laivų savininkai, krovos kompanijos, taip pat mokslo ir studijų institucijos, jūrininkų profesinės sąjungos bei visuomeninės organizacijos.
Manoma, kad toks platus atstovavimas leistų parengti strategiškai pagrįstą dokumentą, atliepiantį skirtingų sektorių poreikius.
Inicijuos išvažiuojamąjį posėdį
Anot Klaipėdos jūrinių reikalų darbo grupės, Jūrinės strategijos kūrimo iniciatoriaus vaidmenį turėtų prisiimti Seimo jūrinių reikalų komisija.
Pažymėta, kad strategijos rengimas neturėtų prasidėti nuo nulio.
Siūloma remtis parengtais dokumentais ir analitiniais pagrindais. Vienas jų – Klaipėdos regiono specializacijos strategija iki 2030 m., kurioje jūrinė ekonomika išskirta kaip prioritetinė kryptis.
Darbo grupės nariai vieningai sutarė, kad laikas sistemingam ir koordinuotam veiksmui, kuris leistų Lietuvai nuosekliai stiprinti savo jūrinį potencialą.
Lietuvos jūrininkų sąjunga su kitomis suinteresuotomis organizacijomis įsipareigojo parengti bendrą kreipimąsi į Seimo jūrinių reikalų komisiją, prašydama inicijuoti išvažiuojamąjį posėdį Klaipėdoje Europos jūros dienos proga gegužės mėnesį.
Šis susitikimas turėtų tapti oficialia Jūrinės strategijos rengimo proceso pradžia.
Naujausi komentarai