Dėl krantinės rekonstrukcijos – laikini pokyčiai | KaunoDiena.lt

DĖL KRANTINĖS REKONSTRUKCIJOS – LAIKINI POKYČIAI

Pradėjus rekonstruoti krantinę Smiltynėje, ties Lietuvos jūrų muziejumi, čia nebegali švartuotis keltas. Sukama galvas, ko imtis, kad lankytojai, paleisti Senojoje perkėloje, įstaigą pasiektų patogiau ir greičiau.

Darbus baigs rugpjūtį

Smiltynėje, ties Lietuvos jūrų muziejumi krantinė pastatyta prieš beveik 40 metų. Jos rekonstrukcija jau startavo. Užbaigus darbus ji taps saugesnė ir patogesnė.

Rekonstrukcijos metu bus įrengtos dvi stacionarios ir viena kilnojamoji rampa, tad krantinė bus patogesnė švartuotis tiek mažiesiems laivams, tiek keltams.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laikinai infrastruktūros direktoriaus pareigas einantis Vidmantas Paukštė aiškino, jog atnaujinti krantinę reikia tam, kad ją ir toliau būtų galima saugiai eksploatuoti. Atlikus darbus, keltų keleiviai, tarp kurių – ir neįgalieji bei dviratininkai, galės būti saugiai įlaipinami ir išlaipinami.

Krantinę rekonstruos Latvijos kompanija BMGS. Darbų vertė siekia 812 tūkst. eurų. Pagal sutartį darbams atlikti įmonė turi 24 mėnesius, tačiau tikimasi, kad jie bus baigti greičiau – kitų metų rugpjūtį.

Įgyvendinant šį projektą, numatyta užbaigti tvarkyti aplinką prie "Albatroso" paminklo, skirto žuvusiems Lietuvos jūrininkams ir nuskendusiems laivams pagerbti.

Kitos vietos atsisakė

Kol krantinė ties Lietuvos jūrų muziejumi bus rekonstruojama, kils šiokių tokių nepatogumų. Jau savaitę dėl statybos darbų nebeorganizuojami tiesioginiai reisai į delfinariumą.

Keltai prie šios krantinės švartuodavosi prieš kiekvieną delfinų pasirodymą. Dabar norintiesiems čia apsilankyti reikia išlipti Smiltynės senojoje perkėloje ir eiti iki Lietuvos jūrų muziejaus.

Iš pradžių galvota, kad keltas galės švartuotis netoli atnaujinamos krantinės, tačiau tokių planų teko atsisakyti.

Smiltynės perkėlos įmonės generalinis direktorius Darius Butvydas teigė, kad iš pradžių bandyta "prisišlieti" prie pasieniečių. Atlikti bandomieji plaukimai, tačiau konstatuota, kad čia išleisti keleivius būtų nesaugu.

"Gali priplaukti, išlaipinti 30–50 žmonių vieną kartą. Tada problemų nekiltų. Tačiau plaukti nuolat ir išleisti po kelis šimtus keleivių būtų nesaugu. Norint užtikrinti saugumą, reikėtų didelių investicijų į krantinių apsaugas. Kadangi nėra tinkamos vietos, nusprendėme nerizikuoti ir neorganizuoti tiesioginio reiso į Lietuvos jūrų muziejų. Taip bus tol, kol vyks krantinės rekonstrukcija", – komentavo vadovas.

Rūpinasi patogiu susisiekimu

Reguliarūs kelto reisai į Lietuvos jūrų muziejų organizuojami, atsižvelgiant į pasirodymų delfinariume laiką. Žiemą jų nebūna labai daug.

Dažniau šaltuoju metų sezonu šis maršrutas organizuojamas kalėdiniu laikotarpiu.

Vasarą keltas šiuo maršrutu kursuoja kur kas daugiau kartų nei žiemą. Per dieną būna ir po šešis reisus. Čia taip pat stoja ir vadinamasis vandens autobusas, kuris šią paslaugą teikia tik vasarą.

"Pavasarį po rekonstrukcijos bus atidarytas Lietuvos jūrų muziejus. Norinčiųjų jį apžiūrėti bus daug, tad išaugs ir keleivių srautai. Kažkaip turėsime susitvarkyti", – atkreipė dėmesį vadovas.

Pasak D.Butvydo, kartu su Lietuvos jūrų muziejaus atstovais svarstoma, kaip žmonėms pagerinti susisiekimą su įstaiga. Vadovas tvirtino, kad yra visokių minčių, tačiau, kol nėra sprendimo, jos neatskleidžiamos.

"Žinoma, kai oras geras, nuo Senosios perkėlos iki muziejaus galima pasivaikščioti. Tačiau kai lyja, šalta – menkas malonumas. Juolab kad ir mūsų infrastruktūra ten nekokia. Kalbame su Lietuvos jūrų muziejumi, ką daryti. Kai bus sprendimai, pranešime", – pabrėžė vadovas.

GALERIJA

  • Dėl krantinės rekonstrukcijos – laikini pokyčiai
  • Dėl krantinės rekonstrukcijos – laikini pokyčiai
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS