Žvyro kasėjas susikovė su transporto kompanijų siaubu vadinama Valstybine kelių transporto inspekcija. Nedidelės Klaipėdos rajono įmonės vadovas metė pirštinę valstybinei institucijai ir pateikė ieškinį dėl to, kad transporto inspekcija tuščiai vaikė automobilio vairuotoją sverti krovinio į transporto kontrolės postą automagistralėje.

Į teismą – iš principo

Gargždiškis Edvardas Jonuševičius yra vienintelis susikovęs su Valstybine kelių transporto inspekcija (VKTI).
"Aš reikalauju nežymios sumos, vos 180 litų, tačiau tai yra principo reikalas", – pabrėžė E.Jonuševičius.

Žvyro gavyba įmonė užsiima Klaipėdos rajono Poškų kaime. Įmonės automobiliai kas rytą su kroviniais pasuka į įvairiausias rajono ir apskrities vietas.
"Svarbu tai, kad aš jaučiuosi nieko blogo nepadaręs. Įmonėje pasveriu savo krovinį ir atsakau už tai, kad automobilių svoris nebūtų viršytas. Tačiau transporto inspekcija, mano automobilį sustabdę pakelėje, liepė nusukti iš maršruto, kad galėtų iš naujo pasverti automobilį", – aiškino E.Jonuševičius.

Jis suskaičiavo, jog už tai, kad mašina važiavo papildomus 18 km pirmyn ir atgal, įmonė patyrė nuostolių, nes paaiškėjo, kad automobilis buvo pakrautas tinkamai.
"Buvo gaištamas laikas, teko deginti degalus, už papildomas valandas darbo vėliau privalėjau sumokėti ir vairuotojui. Mano manymu, valstybė neturi kišti savo rankos į mano kišenę. Tegul kontroliuoja, bet tik ne mano pelno sąskaita", – nuomonę pateikė E.Jonuševičius.

Žala yra, bet jos nekompensuoja

Įmonės vadovas pirmiausia kreipėsi į Valstybinę kelių transporto inspekciją.
"Jie pripažįsta, kad padaryta nežymi žala, tačiau tuoj pat puola kaltinti mus, kad nenorime sverti savo krovinių. Aš noriu, tegul sveria, bet niekas be teismo sprendimo iš žmogaus negali atimti pinigų", – žemaitišką charakterį rodė vyras.
E.Jonuševičius tikino, jog neginčija, kad inspekcija turi teisę tikrinti vežėjus ir sverti jų krovinius.
"Yra tokių vežėjų, kurie suka rajono keliukais, kad tik išvengtų transporto kontrolės posto Dirvupių kaime. Bet aš juk įsikūręs rajone, kitų kelių man nėra, tik per gyvenvietes galiu išvežti krovinį užsakovui", – kalbėjo vyras.

Už pažeidimus – baudos

Vilniaus apygardos administracinis teismas netrukus pradės nagrinėti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo.
"Pirmiausia su skundu kreipiausi į Transporto inspekciją. Negavęs atsakymo, kas kompensuos nuostolius, kreipiausi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, tačiau ir ši pasisakė tik tiek, kad žala padaryta, bet kas atlygins nuostolius, neišaiškino. Beliko kreiptis į teismą", – ginčo istoriją pasakojo vyras.

E.Jonuševičius prisiminė, kaip viena Panevėžio įmonė su skundu kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, kai transporto inspekcija jų krovinį svėrė ir tikrino kone kelias valandas.
"Jei mano automobilis bus pakrautas tona daugiau nei leidžiama, vairuotojui grės bauda nuo 500 iki 1 tūkst. litų, o įmonės vadovui – nuo 1 iki 2 tūkst. litų", – kalbėjo žvyro kasėjas.

Vienintelė tokia byla

Valstybinės kelių transporto inspekcijos Klaipėdos regiono departamento vadovas Romas Valevičius aiškino, kad Poškų karjerų įmonė yra vienintelė, kuri bylinėjasi su inspekcija dėl nuostolių.
"Aš suprantu, niekas neturi teisės iš žmogaus atimti pinigų. Tačiau šios įmonės automobiliai svėrimui buvo du kartus sustabdyti. Kiek pamenu, antrą kartą mašinos vairuotojas turėjo tik krovinio važtaraštį, jis nepateikė jokių kitų dokumentų", – aiškino R.Valevičius.

Tačiau jau po minutės R.Valevičius pats pripažino, kad jokiame įstatyme nėra išaiškinta, kokius papildomus dokumentus be važtaraščio turi turėti vežėjas, norintis įrodyti tikrintojams, kad jo krovinio svoris neviršija normų.

"Taip, tai niekur nėra įvardyta, koks tai turėtų būti dokumentas", – neslėpė inspekcijos regioninio padalinio vadovas.

E.Valevičius aiškino, kad jei įmonė turi savo transportui skirtas svarstykles, jos turi būti metrologiškai patikrintos.

"Jei svarstyklės bus metrologiškai patikrintos ir atitiks standartus, įmonė gali pati vidaus taisyklėmis patvirtini dokumento formą, kuriame bus įrašytas svėrimo faktas. Tačiau, kita vertus, Europos valstybių institucijos tokių pažymų nelabai pripažįsta", – tvarką aiškino R.Valevičius.

Mobilios svarstyklės rūdija?

Valstybinės kelių transporto inspekcijos Klaipėdos regiono departamento vadovas aiškino, kad jo pavaldiniai ne per uoliai dirba.
"Dažniausiai dokumentuose būna įrašytas krovinio svoris, o mes tikriname, ar tikrai šis svoris atitinka nurodyta skaičių. Tam ir yra kontrolės postai. Transporto kodeksas mums suteikia teisę nusiųsti automobilį papildomam patikrinimui", – aiškino R.Valevičius.
Inspektorių nuomone, didesnės bėdos regioniniams keliams pridaro tokie automobiliai, kurių ašių apkrovos būna skirtingos.
"Ne visuomet vietoje galime patikrinti ašių apkrovas. Tam automobilis patikrai gali būti pasiųstas į Dirvupių kaime įsikūrusį kontrolės punktą. Na, galima mobiliomis svarstyklėmis dirbti, bet keliuose nėra tiek aikštelių, kad būtų galima jas pastatyti", – tvirtino vadovas.

Laiką gaišina ginčai

Gargždiškio mėginimą iš inspekcijos prisiteisti nuostolių atlyginimą R.Valevičius vadina kova su vėjo malūnais.
"Žmogus mano, kad be reikalo vaikytas. Bet nėra taip buvę ir nėra tokios tvarkos, kad būtų kompensuojami nuostoliai. Jokia valstybė neatlygina tokių išlaidų. Mes nesiunčiame automobilio 30–40 kilometrų iki posto patikrai. Turi būti protingumo ir žmogiškumo kriterijai", – aiškino transporto inspekcijos Klaipėdos departamento vadovas.

Tačiau teritorinio padalinio vadovas pripažino, kad net ir moderniame Dirvupių kontrolės poste vežėjas gali užtrukti 40 min.

"Kai reikia vairuotojui rašyti pasiaiškinimą, prasideda išvedžiojimai. Kuo ilgiau ginčijamasi, tuo daugiau laiko sugaištama. Tačiau ne kiekvieną dieną fiksuojami pažeidimai", – aiškino pašnekovas.

Dirvupių kontrolės poste per parą patikrinama nuo pusės tūkstančio iki trijų tūkst. automobilių.

"Ateityje gal iš viso nereikės kontroliuoti automobilių svorio, nes transporto kompanijos vilkikuose įsirengia daviklius, kurie rodo krovinio svorį", – tikino R.Valevičius.