Diktatorių sandėris

Europos Sąjunga, faktiškai nereagavusi, kai Rusija užsuko „Družbos“ naftą Lietuvai arba dujas Ukrainai, atsibudo, kai užsikišo juodojo aukso vamzdis ties Baltarusija.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pavadino Kremlių nepatikimu partneriu.

Kol kas, perfrazuojant Džordžą Orvelą, kai kurios Europos Sąjungos šalys yra lygesnės už kitas.

Tačiau niekas nesukluso, kai Vladimiras Putinas pasiūlė mažinti Rusijos naftos verslovėms gavybą.

Užsukus tą naftotiekį, dar ir arabai kažkodėl sumanė mažinti naftos gavybą.

O prieš Naujuosius metus nafta pigo.

Ar nebus tik Aleksandras Lukašenka su savo kolega - diktatoriumi iš Kremliaus sugalvoję išprovokuoti naują naftos brangymetį?

Pavyzdžiui, kad nuskalpuotų nepaklusniuosius lenkus ir lietuvius, kurie sugalvojo kartu perdirbti naftą Mažeikiuose.

Keista, tačiau iš brangesnės naftos, gaunamos per Būtingės terminalą, gaminamas pigesnis benzinas. Automobilių kuras ėmė pigti, kai išdžiūvo „Družba“.

Be to, kažkam galbūt labai knieti kaip nors išardyti tą ne pirmus metus tebesitęsiančią lenkų ir lietuvių sugyvenimo idilę.

Tautos, kurios per praėjusius šimtmečius prikaupė viena kitai visą jūrą priekaištų, pasirodo, gali kultūringai sugyventi. Gal net kartu statys naują - ne pavogtų medžiagų ir pasenusių reaktorių, o saugią atominę elektrinę.

Tai visų pirma Lietuvos stiprybė.

Stiprėjančios ES naujokės, vis labiau nusikratančios Rusijos įtakos, - Kremliui dagys po užpakaliu. Kad imperija nesubyrėtų, jai žūtbūt reikia įrodyti, jog be Maskvos tešmens atsiskyrėliai neišgyvens.

Tačiau pats Kremlius yra penimas iš kadaise užkariautų šalių naftos, dujų, deimantų, aukso ir radioaktyvių elementų.

Rusijos politekonominiai žaidimai su Europa galiausiai privers Briuselį imtis radikalių energetinio saugumo priemonių. Rasti alternatyvą, kaip išgyventi be Rusijos dujų ir naftos.

Tačiau iš pastarosios Lukašenkos ir Putino naftos partijos ES nepasimokys.

Dar reikia, kad makdonalduose nupenėtus Europos senbuvių užpakalius pašaldytų žiemos dargana.