Viziją kūrė dešimtmečius

Į piliavietėje esančią konferencijų salę ketvirtadienio vakarą atėjo Klaipėdos šviesuoliai, miesto politikai, visuomenės veikėjai, verslininkai.

Diskusiją „Istorija be mitų: ekspertų žvilgsnis į Atgimimo aikštę“ vesti pasikviestas istorikas, viešųjų ryšių ir komunikacijos specialistas iš Vilniaus Linas Kontrimas pirmaisiais žodžiais privertė salę didžiu šurmuliu reaguoti į teiginį, kad Klaipėda yra svarbus ne tik žemaičiams, bet ir visai Lietuvai miestas.

Ko gero, jis turėjo omenyje, kad uostamiestis yra visos Žemaitijos traukos centras, bet klausytojai garsiai piktinosi teigdami, kad Klaipėda niekada nebuvo Žemaitijos miestas.

Tai buvo pirmasis emocijų pliūpsnis, vėliau jų buvo ne vienas.

Savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė pristatė visą miesto valdžios sprendimų raidą Atgimimo aikštės atžvilgiu. Planai pertvarkyti aikštę pradėti rengti miestui dar vadovaujant Eugenijui Gentvilui.

2000-aisiais patvirtintame detaliajame plane, kuris iki šiol galioja, numatytas galimas dalinis aikštės užstatymas ties ta vieta, kur yra buvęs Biržos pastatas, bei palei aikštės kraštą priešais Muzikinį teatrą.

Vėliau, kai miestui ėmė vadovauti Vytautas Grubliauskas, kilo mintis sutvarkyti aikštę. Diskusijos įsilingavo 2011 metais. Rotušės kabinetuose buvo vystoma mintis aikštėje statyti naują savivaldybės pastatą.

I. Butenienė prisiminė, kad jau tada Klaipėdoje imta kalbėti apie senųjų čia stovėjusių pastatų atstatymą, aikštės sumažinimą.

Niekas nesako: „Stabdykime projektą“.

Vyko apklausos

2013 metais rengiant galimybių studiją atlikta ir gyventojų apklausa.

Tiesa, ji nebuvo visuotinė, žmonės buvo apklausiami tiesiog susitikimų metu. Dauguma reiškė norą, kad aikštė liktų neužstatyta.

Vėliau gyventojų apklausai pateikti keturi variantai. Klaipėdiečiai galėjo joje dalyvauti ir internetu, ir gyvai savivaldybėje. Siūlyta rinktis iš keturių variantų. Visuose juose buvo numatyta ir požeminė automobilių aikštelė. Daugiau nei 71 proc. pasisakė, kad aikštė būtų neužstatyta jokiais statiniais.

Po to būta sprendimo požeminės automobilių aikštelės neįrengti. Bet 2016 metais, rengiant Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro projektą, teko spręsti mašinų statymo vietų problemą. Papildomoje studijoje atsirado išvada, kad požeminis garažas reikalingas, o tarybos kolegija nubalsavo už tai.

2018 metų rugsėjo miesto tarybos sprendimas dėl darnaus judumo planas numatė senamiestį skelbti mažos taršos zoną, todėl aplink jį turėjo atsirasti dar viena vieta automobiliams palikti – po Atgimimo aikšte.

Po metų taryba dar kartą svarstė šį klausimą, didžiąja balsų dauguma nuspręsta požeminę automobilių aikštelę įrengti. Statybą leidžiantis dokumentas išduotas 2023 metų balandį.

Riboja reglamentai

Iš esmės diskusijos dalyviai diskutavo apie tai, koks likimas turėtų ištikti archeologinių kasinėjimų metu rastas XIX a. pabaigos–XX pradžios pastatų bei gatvių liekanas.

Nuotoliu prie renginio prisijungęs istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas akcentavo, kad sovietų noras išguiti iš šio krašto Prūsijos dvasią tebėra gyvas. Jis akcentavo, kad būtina ištirti XIX a. paveldą ir jo svarbą miestui ne tik savo šalies, bet ir visos Europos kontekste. Kol visa tai iki galo nėra ištirta, diskusijos turėtų tęstis.

Archeologas, įmonės „Statybų archeologija“ vadovas Donatas Zubrickas, dirbantis Atgimimo aikštėje ir atidengęs maždaug 20 proc. viso ploto, įsitikinęs kad turi būti ištirta visa aikštė. Tik tada paaiškės, kas dar vertingo ten yra. Nekilnojamojo kultūros paveldo taryba jau nusprendė, kad dalis radinių yra saugotinos vertybės.

Archeologė Raimonda Nabažaitė ragino ne diskutuoti, ar keisti statybų sprendinius, o apie tai, kaip tai daryti. Pasak jos, projektas patvirtintas ir leidimas statyti išduotas be detaliųjų archeologinių tyrimų, o rastos vertybės numato būtinybę keisti projektinius sprendinius. Kaip tai bus daroma, vis dar negirdima.

Archeologas profesorius Vladas Žulkus priminė, kad paveldo tvarkybos reglamentas nedviprasmiškai nurodo, kad archeologiniai tyrimai privalo būti vykdomi iki galo, ištiriant visus kultūrinius sluoksnius, tai yra iki tos vietos, kur kultūrinio sluoksnio nebėra. Kitaip D. Zubrickas nė negalįs pasielgti. Įstatymas nurodo, kad palikimas po 1800 metų nėra saugomas.

Dar vienas archeologas, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius profesorius Jonas Genys priminė, kad archeologinių tyrimų metu sunaikinama tai, kas tiriama, bet tai daroma siekiant surinkti kuo platesnę informaciją. Ant atrastųjų pamatų pastatų negalima atstatinėti. Europiniai dokumentai reikalauja turėti istorinius, ikonografinius bei kartografinius duomenis.

Kitas reikalavimas – atstatyti galima, jei tai nepablogina, o pagerina susiformavusią aplinką. J. Genys priminė, kad šioje vietoje gatvių tinklas yra visiškai pakitęs. Dar vienas nurodymas – bendruomenės ir valdžios institucijų bendros nuomonės sutarimas.

Siūlė nekelti vėliavų

Architektė Margarita Ramanauskienė įsitikinusi, kad tik po visiško aikštės ploto archeologinio ištyrimo reiktų galvoti, ar čia yra ką eksponuoti. Klaipėdos radiniai nėra pasaulinio lygio paveldo objektai. Urbanistinė struktūra šioje vietoje karo metu ir pokariu sugriauta neatstatomai.

Istorikas profesorius Vasilijus Safronovas yra atlikęs istorinius aikštėje buvusio kvartalo tyrimus. Jis kalbėjo apie tai, kad šiuo metu svarbiausia kiek įmanoma daugiau dalintis informacija. Būtent to jis šiuo metu labiausiai pasigenda, todėl kyla nemaža nepagrįstų lūkesčių. Dabartinė situacija, pasak jo, yra pasekmė fakto, kad ekspertų išvadų buvo nepaisoma.

„Niekas nesako: „Stabdykime projektą“. Mums reikia susitarti, kaip toliau jį vystyti. Dėl šito turėtų būti diskutuojama laikantis raštu parašytų sąlygų, nekeliant vėliavų ir transparantų“, – teigė V. Safronovas.

Klausimai iš salės buvo kartu ir replikos. Humanitarinių mokslų daktaras Dainius Elertas iškėlė tapatybės ir mentaliteto klausimą, kokį tapatumą formuos naujai pertvarkyta aikštė ir garažas joje.

Atsakydama į šią repliką I. Butenienė priminė didžiuosius Europos miestus, kur po senamiesčiais veikia metro ir požeminės aikštelės. Tokia aikštelė po Atgimimo aikšte padėtų senamiesčiui neuždusti nuo mašinų ir jį gaivintų.

Pajutęs, kad strėlės lekia į jo pusę, pasisakė ir verslininkas miesto tarybos narys Arūnas Tuma. Jis teigė, kad ne tik jo viešbučiui „Victoria“ reikia požeminės aikštelės, arčiau yra ir kitas. Jis klausė, kodėl dabar niekinami ir pamirštami prieš porą dešimtmečių ir vėliau pasisakę ekspertai, architektai bei atliktos studijos? Jis priekaištavo, kad kritiką reiškiantys žmonės patys nepateikė siūlymų, nors laiko tam dėl užtrukusių išminavimo bėdų buvo labai daug.

Klaipėdos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas, verslininkas Juozas Tubinas papriekaištavo dėl niekinančio žodžio „garažas“ ir priminė, kad šis įrenginys galėtų tapti gera slėptuve.

Archeologai teigė, kad baigti tyrimą aikštėje užtektų trijų ar keturių mėnesių. I. Butenienė vardijo skaičius: jeigu būtų nuspręsta sustoti ir atsisakyti požeminės aikštelės, pakeisti projekto sprendinius, jau dabar savivaldybė prarastų apie 23–24 mln. eurų vertės rangos sutartį, prisidėtų ir netesybos, šiam projektui jau yra išleista per 800 tūkst. eurų.

Galiausiai diskusijos dalyviai palinkėjo vieni kitiems ieškoti visiems naudingo sutarimo.