Maršrutas iš Minsko

Šviečiamojo pobūdžio puslapio „Duomenų reikalai“ įraše skelbiama, kad nors nežinoma, kur startavo dronas ar kur jis nukrito, bet jo ekstrapoliuota skrydžio trajektorija kertasi su Minsku ir Palanga.

„Tai nustatėme iš socialiniuose tinkluose aptiktų 9 liudijimų apie drono skrydį“, – skelbė tinklalapio autoriai.

Entuziastai pabrėžė, kad neturi jokių priekaištų Lietuvos kariuomenei.

„Radarai daro savo darbą, civiliai – savo. Šiuo įrašu skatiname piliečius būti pilietiškais, aktyviais, dalintis informacija, mokytis matematikos, kurti analitinius metodus ir naudingas programėles“, – rašoma puslapio „Duomenų reikalai“ įraše.

Iš viešai skelbiamų duomenų internautai surinko drono skrydžio parametrus – liepos 28 d. 4 val. 44 min. bepilotis aparatas kirto Lietuvos–Baltarusijos sieną.

Paieškos: kariškiai trečiadienį vis dar ieškojo pradingusio drono miškuose. / R. Riabovo / BNS nuotr.

Daugiausiai liudijimų socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje apie matytą ar girdėtą droną būta iš Vilniaus rajono.

Iš to, kur ir kada gyventojai užfiksavo droną, entuziastai sudėliojo numanomą aparato judėjimo trajektoriją.

„Kiekvienam liudininkui priskiriame tašką – labiausiai tikėtina vieta, virš kurios liudininkas matė skrendantį droną. Kadangi niekas negali to pasakyti tiksliai – kiekvienam taškui priskiriame neapibrėžtumo rodiklį, kurio pagalba kiekvieną tašką paverčiame tūkstančio galimų pseudotaškų debesiu“, – apie skaičiavimų metodiką rašė tinklalapio autoriai.

Išskaičiavo trajektoriją

Trajektoriją buvo mėginta skaičiuoti simuliacijų pagalba.

„Linijinės regresijos būdu apskaičiuojame tarpinius krypties parametrus. Galutinės trajektorijos ribos apibrėžiamos 90 proc. dažniausių tarpinių krypčių parametrais. Gaunamas platesnis, bet labiau patikimas trajektorijos „tunelis“, – rašė entuziastai.

Paieškos: kariškiai trečiadienį vis dar ieškojo pradingusio drono miškuose. / Feisbuko grupės „Lietuvos aviacija“ vaizdo įrašo stop kadras

Internautai tikino, kad vėjo kryptis ir greitis esą nedarė didelės įtakos drono judėjimo krypčiai.

Trajektorijos modelio skaičiavimuose buvo panaudoti antradienį socialiniuose tinkluose surinkti liudininkų duomenys.

Vieni gyventojai nurodė tikslų laiką ir vietą, kiti pasakojo tik girdėję kažkur netoliese drono garsą.

„Apie penktą ryto pro Žirmūnus skrido, nes dariausi kavą ir rūkiau, tai girdėjau ta garsą, bet pamaniau, gal dar neatsibudau“, – patikino vienas vilnietis.

O kai kas net pateikė entuziastams vaizdo įrašus su tiksliu laiku ir vietos koordinatėmis.

Pranešimų būta iš Vilniaus rajono, Gilužių, Gineitiškių, Rukainių, Zujūnų, Avižienių ir kitų kaimų,

Klausimas dėl degalų

Tačiau ne visus įtikino tokia keliama versija.

Į diskusiją įsitraukė ir visuomenininkas, informacinio saugumo specialistas Marius Pareščius, sudėliojęs iš viešosios erdvės surinktus drono skrydžio duomenis.

Gynybos ekspertas, apžvalgininkas Aleksandras Matonis suabejojo, ar dronas galėtų perskrieti visą Lietuvą ir pasiekti Palangą.

„Labai įdomu, tik neatsižvelgta į drono degalų kiekį“, – skaičiavimais suabejojo A. Matonis.

Viena moteris entuziastui subtiliai pagyrė.

„Lietuvos kariuomene, priimkite šiuos žmones į komandą, kaip išorinius konsultantus“, – pasiūlė moteris.

Vyrai išskaičiavo, kad Lietuvos sieną kirtęs dronas 6 val. 42 min. turėjo pasiekti Kretingą, o 6 val. 47 min. jis turėjo būti ties Palanga.

Skelbiama, kad nors nežinoma, kur startavo dronas ar kur jis nukrito, bet jo ekstrapoliuota skrydžio trajektorija kertasi su Minsku ir Palanga.

„Jei dronas keitė trajektoriją, tuomet jis gali būti bet kur, gal net Švedijoje, o gal net toje pačioje Baltarusijoje. Uždavinys tokiu atveju neišsprendžiamas, bent jau ne ekstrapoliuotos trajektorijos metodu“, – pripažino „Duomenų reikalų“ tyrėjai.

Trečiadienio popietę kariškiai dar buvo neaptikę pradingusio drono. Skelbta, kad paieška koncentravosi apie 20 kilometrų šiaurės kryptimi nuo Kauno, buvo pasitelktas Karinių oro pajėgų sraigtasparnis, Karo policijos pajėgumai, buvo apklausta per 100 žmonių.