Įvertinimas Šventajai
Gegužės 19 d. Vilniaus rotušėje vykusiose Nematerialaus kultūros paveldo vertybių paskelbimo iškilmėse Palanga sulaukė ypatingos ir džiugios žinios – nėgių žvejybos tradicija Šventosios upėje oficialiai įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
Tai – reikšmingas įvertinimas Šventosios bendruomenei, žvejams ir visiems, kurie saugo bei puoselėja iš kartos į kartą perduodamą tradiciją. Nėgių žvejyba – ne tik amatas, verslas, bet ir svarbi pajūrio krašto tapatybės dalis.
Vertybę iškilmėse pristatė šios tradicijos puoselėtojai ir žinovai – Šventosios žvejai, Palangos miesto garbės pilietis Mikelis Balčius bei Palangos kurorto muziejaus atstovai.
Paraišką Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadui parengė Palangos kurorto muziejaus komanda kartu su tradicijos puoselėtojais ir vietos bendruomene.
Svarbią dieną kartu dalyvavo ir Palangos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas bei Tarybos narys Nerijus Stasiulis.
Šventėje buvo pristatoma trylika nacionalinį sąvadą papildžiusių gyvojo paveldo reiškinių. Be nėgių žvejybos Šventosios upėje, pristatytos Trijų Karalių vaikštynės Darsūniškyje, Lietuvininkų giedojimo bei žemaičių dounininkų dainavimo tradicijos, analoginės fotografijos tradicija Lietuvoje, bulvinių bandų ant kopūsto lapų kepimo tradicija Lazdijų krašte, krikštų tradicija Mažojoje Lietuvoje, Sartų žirgų lenktynių tradicija Dusetose, Skriaudžių kanklės – šimtametė muzikavimo tradicija. Taip pat – net keturios paveldo išsaugojimo veiklos: etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursai Kelmėje, Lietuvos moldavų ir rumunų pavasario pasitikimo šventė „Marcišor“, romų kultūros festivalis „Gypsy Fest“, žirgų maudynės Anykštėnų naktigonės šventėje.
Į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą jau įrašytos 83 gyvosios tradicijos, atspindinčios mūsų šalies kultūrinę įvairovę ir gyvą paveldą. Nuo šiol Palangos miesto savivaldybė gali didžiuotis jau dviem į šį sąvadą įrašytomis vertybėmis – nėgių žvejybos tradicija Šventosios upėje bei 2021 m. į šį sąvadą įrašytomis Palangos Jurginėmis.
Istorinis indėlis
Krikštų tradicija Mažojoje Lietuvoje oficialiai papildė Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Šį pripažinimą liudijantys sertifikatai iškilmingai įteikti šventėje, kurioje pristatyta trylika naujai į sąvadą įtrauktų gyvojo paveldo reiškinių iš visos Lietuvos.
Gyvojo paveldo reiškinį – krikštų tradiciją Mažojoje Lietuvoje – Vilniaus rotušėje vykusių iškilmių metu pristatė Vitalija Teresa Jonušienė, kartu su Edita Anglickaite-Beržinskiene atstovavusi Neringos muziejus.
V. T. Jonušienė priminė Neringos miesto garbės piliečio, menininko Eduardo Jonušo atkaklų darbą ir milžinišką indėlį atkuriant istorinę atmintį – į Neringos gyvenimą sugrąžinant krikštus ir atkuriant Nidos senąsias kapines. Kaip pasakojo renginio metu, E. Jonušui talkino kuršininkas Michelis Engelinas, kuris iš atminties padėjo nurodyti, koks krikštas ar kryžius konkrečioje vietoje Nidos senosiose kapinėse stovėjo. Buvo griežtai laikomasi principo nefantazuoti – jei informacijos trūko, paminklai nebuvo kuriami iš naujo, todėl jie atkurti kuo įmanoma autentiškiau. Kruopštų E. Jonušo darbą savu laiku įvertino ir garsi archeologė Marija Gimbutienė. Apsilankiusi atkurtose kapinėse, ji E. Jonušui ištarė: „Aš taip jas ir įsivaizdavau“.
Iškilmių metu pristatytas ir autentiškas E. Jonušo išsaugotas krikštas, šiandien saugomas Neringos muziejų fonduose – antkapinis paminklas nidiškei Mariai Sakuth (1893–1937).
Renginyje taip pat dalyvavo Klaipėdos rajono etninės kultūros centro direktorius Jonas Tilvikas, etnografas Helmutas Lotužis bei krikšto gamybos tradiciją tęsiantys – medžio meistras Vaidotas Bliūdžius ir skulptorius Saulius Rumbutis.
Sertifikatas, liudijantis krikštų tradicijos Mažojoje Lietuvoje išsaugojimo svarbą, įteiktas vertybės pateikėjams: Neringos muziejams bei Klaipėdos regiono etninės kultūros centrui.
„Mažosios Lietuvos krikštų tradicija – svarbi mūsų krašto tapatybės dalis, pasakojanti apie žmonių atmintį, pasaulėžiūrą ir ryšį su gimtąja žeme. Džiugu, kad ši išskirtinė tradicija sulaukė nacionalinio pripažinimo. Su pagarba ir dėkingumu prisimename Eduardą Jonušą, kurio neįkainojamas indėlis padėjo sugrąžinti krikštus ir kitus Kuršių nerijos simbolius į mūsų krašto gyvenimą. Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie rūpinasi šios tradicijos išsaugojimu, puoselėjimu ir perdavimu ateities kartoms“, – pažymėjo Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.
Krikštai – senieji Pamario krašto antkapiniai paminklai. Ankstyviausi krikštų paminėjimai siekia XVI a. Istoriškai šie paminklai paplitę Kuršių nerijoje, Melnragės, Karklės, Bomelsvitės kapinėse, taip pat dabartinių Kretingos, Tauragės ir Šilutės rajonų apylinkėse. Laikantis konfesinių papročių, krikštai statomi mirusiojo kojūgalyje, o jų stiebas dažniausiai siekia kapo dugną.
Daugiau informacijos apie krikštų tradiciją Mažojoje Lietuvoje rasite čia.
Naujausi komentarai